Ekspertai vienbalsiai sutaria – labai svarbu jau nuo ankstyvo amžiaus propaguoti tokį gyvenimo būdą, kuris padėtų išvengti ar bent atitolinti šias ligas. Kokie įpročiai svarbūs gerai širdies sveikatai?
Mažėjanti fizinio krūvio tolerancija, neįprastas skausmas, neritmiškas širdies plakimas, staigus ir be priežasties kojų patinimas – visa tai simptomai, į kuriuos dėmesį atkreipti ragina kardiologas Rokas Šerpytis. Anot jo, tai signalai, įspėjantys, kad širdžiai reikia papildomo dėmesio, rašoma „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Vis dėlto dažnai net ir jaučiamų simptomų nepakanka, kad imtumėmės gyvenimo būdo pokyčių, tad jeigu reikia dar papildomų įrodymų, gydytojas rekomenduoja ketvirto aukšto testą. Jeigu į ketvirtą aukštą galite užlipti nepailsėję – tai geras rodiklis, atspindintis savijautą, tačiau jeigu uždūstate anksčiau, reikia pailsėti pusiaukelėje – gali būti pakankamai svarbus ženklas, kad laikas profilaktiškai pasitikrinti savo širdies sveikatą.
Neigiamai širdies būklei atsiliepė ir pandemija. Kaip pastebi R.Šerpytis, jos metu dalis žmonių judėjo mažiau, daugiau laiko praleido namuose, nejudėdami, dėl to vis dažniau suaugusieji bei vaikai turi antsvorio, o tai tampa priežastimi kreiptis į gydytojus dėl širdies veiklos sutrikimų.
Išsiaiškinti priežastis
Neretai pajutus skausmą, skubama gerti vaistų, kurie padėtų jį numalšinti. Vis dėlto R.Šerpytis sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį, į skausmo pobūdį. Anot jo, jeigu skausmas yra susijęs su fiziniu krūviu ir nieko panašaus anksčiau nejautėte, jis plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį, nugarą, reikėtų nedelsti, nes galima įtarti krūtinės anginą. Jeigu skausmas prasidėjo staiga, trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina, svarbu nedelsiant skambinti greitajai pagalbai.
„Širdies ligos dažniausiai akimirksniu neatsiranda, jos vystosi daugelį metų ir kai žmogus kreipiasi į gydytoją, mes jau matome komplikacijas (širdies raumens sustorėjimą, atsirandančius ritmo sutrikimus, persirgtą miokardo infarktą ar širdies nepakankamumą). Dažnos šių komplikacijų priežastys – daugelį metų trunkanti nevisavertė mityba, nejudra, nutukimas, ilgalaikis negydomas arba nepakankamai gydomas aukštas cholesterolis bei kraujo spaudimas“, – sako kardiologas R.Šerpytis, pabrėždamas ir prevencijos svarbą.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kad jai yra tekę susidurti su jaunu pacientu, kurį kankino kosulys. „Jis konsultavosi su gydytojais, malšino kosulį, o galiausiai mirė nuo širdies ligų. Labai svarbu atsiradus neraminantiems simptomams konsultuotis su specialistais ir detaliai jiems apibūdinti savo savijautą, patiems nebandyti diagnozuoti ligų“, – įspėja vaistininkė. Anot jos, širdies ligos taip pat neretai painiojamos su virškinimo sutrikimais, skrandžio skausmais.
Pirmoji pagalba
Nors ir daug kartų girdėta tiesa, bet svarbu galvoti apie prevenciją, o ne veiksmų imtis tik tada, kai reikia gydymo. „Žymiai lengviau yra nesusirgti ir bandyti atitolinti ligą nei kovoti su komplikacijomis. Susirgus visos galimos prevencijos priemonės yra mažiau efektyvios. Tai, kaip žmonės gyvena būdami 30–50 m., turi reikšmingos įtakos sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis vėlesniuose gyvenimo etapuose“, – sako kardiologas.
Jam antrina ir vaistininkė V.Bečelytė. Anot jos, dėmesys širdžiai prasideda nuo paprastų kasdienių įpročių – sveikos ir subalansuotos mitybos, kurioje gausu įvairių spalvų daržovių, fizinio aktyvumo, pakankamo vandens kiekio.
Tais atvejais, kai kartu su maistu nepavyksta gauti pakankamai būtinų maistinių medžiagų, V.Bečelytė rekomenduoja papildomai vartoti širdžiai naudingus vitaminus ir mikroelementus. Svarbiausio žmogaus organo veiklai svarbūs vitaminai A, E, C, B grupės vitaminai, kofermentas Q10, omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys, mineralai kalis, magnis, kalcis. Teigiamai širdies veiklą veikia ir augaliniai preparatai – valerijonų, česnakų, gudobelių ekstraktai.
Būtent vasarą įprastai dažniausiai susiduriama su mineralų trūkumu. Kaip pastebi vaistininkė, šiltuoju sezonu daugiau jų netenkama su prakaitu, todėl neretai tenka atsargomis pasirūpinti papildomai. Vis dėlto persistengti nereikėtų, V.Bečelytė primena, kad vitaminų ir mineralų trūkumas, tiek ir perteklius neigiamai atsiliepia sveikatai.
Ypatingą įspėjimą vaistininkė skiria sėdimą darbą dirbantiems žmonėms ir primena, kad svarbu daryti reguliariais pertraukėles, pasivaikščioti darbo vietoje ir svarbiausia – skirti laiko poilsiui, miegui, vengti streso.
Ekspertai ragina bent kartą per metus suplanuoti profilaktinį apsilankymą pas gydytojus, atlikti pagrindinius tyrimus, stebėti savo sveikatą ir skirti jai dėmesio.
7 širdies sveikatai svarbūs įpročiai:
- Skirkite dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai, kurioje būtų gausu daržovių, vaisių, riešutų. Valgyti galite viską, svarbu, kad būtų po nedaug, maistas būtų labai įvairus ir jame būtų daug žalumynų.
- Būkite fiziškai aktyvūs – atraskite jums patinkantį būdą judėti ir skirkite tam bent pusvalandį, penkis kartus per savaitę.
- Venkite žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo. Klaida manyti, kad yra saugus alkoholio kiekis.
- Subalansuokite darbo ir poilsio režimą.
- Venkite didelio ir ilgalaikio streso ir skirkite pakankamai dėmesio laisvalaikiui ir miegui.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą, sekite gliukozės, cholesterolio rodiklius, kraujospūdį.
- Palaikykite pastovų svorį, venkite nutukimo ir persivalgymo.
