Sustreikavo širdis
72-ejų Kęstutis kiekvieną dieną pradeda nuo mankštos. Jis teigia, kad mankšta jam padeda geriau jaustis. Prieš dešimt metų jis patyrė mikroinsultą. Tuokart artimieji suskubo jį nuvežti į ligoninę ir vyras greitai atsigavo. Prieš insultą Kęstutis į gydytojus kreipėsi dėl labai aukšto kraujospūdžio. Vartojo vaistų, tačiau nepavyko pasiekti, kad kraujospūdis taptų normalus. Netrukus kardiologai jam nustatė ir kitą ligą – prieširdžių virpėjimą.
„Daktaras sakė, kad jis atsirado dėl kraujo spaudimo. Todėl išrašė vaistų – varfarino, kurie apsaugos nuo insulto“, – pamena Kęstutis.
Dėl šių vaistų kas mėnesį jam reikėjo eiti į polikliniką atlikti kraujo krešėjimo tyrimus. Nors gydytojas kone kas mėnesį keisdavo vaisto dozę – Kęstutis gerdavo tai vieną tabletę, tai dvi, kraujas vis tiek nekrešėjo taip, kaip reikia. „Va, užtat ir patekau į ligoninę“, – sako vyras.
Atsigavęs po insulto, namo jis grįžo jau su kito kraujo krešėjimą reguliuojančio vaisto receptu. Kęstutis teigia, kad dabar jaučiasi gerai: „Geriu tuos vaistus. Nebereikia tikrintis kraujo, o pas daktarą nebuvau jau tris mėnesius. Sakė, nereikia.“
Pavojingos komplikacijos
„Prieširdžių virpėjimas dažniausiai yra kitų ligų pasekmė, – teigia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė. – Negydyta arba blogai gydoma arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, vožtuvų ligos – visa tai gali sukelti prieširdžių virpėjimą. Jeigu šios ligos gydomos tinkamai, tikimybė, kad išsivystys prieširdžių virpėjimas, mažėja“.
Profesorė teigia, kad ir kai kurios kitos ligos gali sukelti prieširdžių virpėjimą – skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, mikroelementų trūkumas, kiti dėl vyresnio amžiaus atsirandantys pakitimai.
Insultas gali ištikti dėl to, kad, netolygiai plakant širdžiai, prieširdžiuose ima formuotis krešuliai.
„Pats prieširdžių virpėjimas nei labai pavojingas, nei nepavojingas. Pavojingos yra komplikacijos, kurias jis gali sukelti. Sunkiausia iš jų, gresianti mirtimi ir dažniausiai sukelianti neįgalumą, yra išeminis insultas. Jeigu tinkamai gydome, t. y. skiriame kraujo krešėjimą mažinančių vaistų, daug žmonių gali jo išvengti“, – tvirtina J.Plisienė.
Žmonės, kurie serga prieširdžių virpėjimu, tam, kad nepatirtų insulto, turi vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančius vaistus – antikoaguliantus. Šiuos žmones insultas gali ištikti dėl to, kad, netolygiai plakant širdžiai, prieširdžiuose ima formuotis krešuliai. Jeigu jie atitrūksta nuo prieširdžio ausytės, kraujo srovė juos gali nunešti į galvos smegenis maitinančias kraujagysles. Ten įstrigę jie sutrikdo kraujotaką. Kai kraujas nepatenka į kurią nors smegenų dalį, ląstelės greitai žūsta, nes negauna deguonies.
Dvi rūšys
Profesorė teigia, kad prieširdžių virpėjimu sergantys pacientai gydomi dviejų rūšių kraujo krešėjimą reguliuojančiais vaistais. Tai prieš beveik 70 metų išrasti vitamino K geriamieji antikoaguliantai, kitaip varfarinas, ir naujesni, ne vitamino K geriamieji antikoaguliantai.
Medikė pabrėžia, kad ir Europos, ir pasaulio kardiologų draugijų parengtose gairėse nurodoma, kad ne vitamino K antikoaguliantai yra pranašesni už varfariną, nes yra ir efektyvesni, ir saugesni, ir daug patogesni vartoti. „Nereikia nuolat sekti kraujo krešumo ir dažnai varstyti gydymo įstaigų durų, o tai labai svarbu pandemijos laiku“, – sako gydytoja.
Be to, ligoniams šiuos vaistus vartoti daug patogiau, nes nereikia galvoti, ką valgyti. Vartojant varfariną su kai kuriais maisto produktais, pavyzdžiui, česnakais, kopūstais, petražolėmis, spanguolėmis ir net svogūnais, kraujas gali arba labiau krešėti, tuomet žmogus gali nukraujuoti, arba krešėti per stipriai, todėl pacientas patirs didesnę insulto riziką. Taip pat šis vaistas reaguoja ir su kitais vaistais. Kartais šių vaistų veikimas būna neprognozuojamas, lėtai pradeda ir nustoja veikti, todėl sunku numatyti jų efektą. Visų šių trūkumų, pasak profesorės, neturi nauji vaistai.
„Yra būklių, kai privalome skirti tik varfarino, pavyzdžiui, jeigu pacientas turi protezuotus širdies vožtuvus, serga vidutinio laipsnio arba sunkia mitralinio vožtuvo stenoze. Visiems kitiems pacientams, kuriems yra didelė insulto rizika, galima skirti arba vienų, arba kitų vaistų“, – aiškina specialistė.
Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu pacientams, kurie turi vartoti varfariną, aiškiai išaiškinti, kaip juos vartoti, kokiomis dozėmis, nepamiršti išgerti ir negerti dvigubos dozės pamiršus. „Daug žmonių nenori jų gerti, nes mano: jei neskauda, tai vaistai nebūtini“, – dalijasi patirtimi gydytoja.
Nesunešiojamos kurpaitės
Pagal dabartinę tvarką, visiems ligoniams pirmiausia skiriamas varfarinas. Jei žmogus nori gauti kompensuojamųjų ne vitamino K geriamųjų antikoaguliantų, reikia įrodymų, kad varfarinas neefektyvus.
Vaistų kompensavimo tvarka yra parengta ne tam, kad pacientui būtų lengviau gauti vaistą, o tam, kad būtų ribojamas tam tikrų vaistų skyrimas.
„Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kaip kitos Vakarų šalys, todėl sugalvota daugybė apribojimų dėl kompensuojamųjų vaistų skyrimo. Tos sąlygos yra tokios sudėtingos, kad neretai apima jausmas, jog turime sunešioti nesunešiojamas kurpaites“, – sako J.Plisienė.
Minėtų kompensuojamųjų vaistų kardiologai gali skirti tik tuomet, kai pacientas negali vartoti varfarino dėl sveikatos būklės, alergijos arba kai šiuo vaistu nepavyksta sureguliuoti kraujo krešėjimo, net kontroliuojant jo dozes. Visa tai gydytojai turi pagrįsti tyrimais ir dokumentais. Tam pacientas turi mažiausiai pusę metų kas mėnesį gydymo įstaigoje pasitikrinti kraują ir bent pusė tyrimo rezultatų turi būti prasti. Jei pacientas praleidžia bent vieną tikrinimą, skaitliukas įsijungia iš naujo.
„Labai svarbu, kad šeimos gydytojas teisingai užpildytų dokumentus. Jei įsivels klaidų, kardiologas negalės skirti kompensuojamojo vaisto, – sako profesorė. – Norėtųsi, kad ne vitamino K geriamųjų antikoaguliantų kompensavimo sąlygos būtų paprastesnės. Tuomet bus ir gydytojams, ir pacientams paprasčiau, ir žmones nuo insulto saugosime geriau“.
„Vaistų kompensavimo tvarka yra parengta ne tam, kad pacientui būtų lengviau gauti reikiamą vaistą reikiamu laiku, o tam, kad būtų ribojamas tam tikrų vaistų skyrimas. Šią tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijoje esanti vaistų kompensavimo komisija, kuri pavaldi politinei vadovybei. Tai daugiau politinis negu sveikatos dalykas“, – tvirtina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas doc. Gediminas Urbonas.
Gydytojas pabrėžia, kad dabar, COVID–19 pandemijos metu, kaip niekad anksčiau aktualu supaprastinti ne vitamino K antikoaguliantų skyrimo tvarką, nes dalis žmonių, kurie vartoja varfariną, bijo ateiti tikrintis kraujo. Šiuos žmones gali ištikti insultas arba didysis kraujavimas į galvos smegenis ar virškinamąjį traktą.
