1. Paleiskite virvę, už kurios laikotės
Nepamirškite, kad viskas, kas jums itin svarbu, gali sukelti ir skausmą. Bet mes vis vien laikomės mums svarbių dalykų, ar ne? Nes kaipgi galima nesilaikyti? Juk tai nepaprastai reikšminga.
Bet juk pažįstate žmonių, kurie išeina iš nelabai mėgstamo darbo ir susiranda geresnį, palieka partnerį, su kuriuo kankinosi ilgus metus, atsisako draugystės „į vienus vartus“. Kaip jie išdrįsta?
Jiems padeda žinojimas, kad bet kuriuo atveju tikrai neprapuls. Viskas bus gerai! Norint išgyventi, reikia visai nedaug ir, nors kai kurie žmonės pasitrauks iš jūsų gyvenimo, atsisveikinsite su įprastu gyvenimo būdu, jūs tikrai išgyvensite! Nustoję galvoti apie tai, ko iš jūsų tikisi kiti, pradėkite įgyvendinti savo, tik savo norus!
2. Priimkite žmones ir reiškinius tokius, kokie jie yra
Keiskite tai, ką galite ir nedaužykite galvos į sieną. Tiesiog atsipalaiduokite nuo pasaulio gelbėtojo naštos.
Gaila, bet iš tikrųjų negalime pakeisti daugumos mus erzinančių dalykų. Mums nepatinka spūstys keliuose, teroristų išpuoliai, korumpuoti politikai, įžūlūs kaimynai… Nuo mūsų norų tai nesikeičia, tačiau mes vis vien nervinamės, skundžiamės, pykstame, vis ieškome prasmės, keikiame žmones ir pasaulį, o ilgainiui virstame niurzgomis, iš kurių patys šaipėmės žalioje jaunystėje. Keiskite tai, ką galite, ir nedaužykite galvos į sieną. Tiesiog atsipalaiduokite nuo pasaulio gelbėtojo naštos.
3. Nekankinkite savęs svarstymais
Yra žmonių, kurie niekaip, na, niekaip negali apsispręsti. Kai pagaliau išsirenka vieną variantą iš dviejų, visą gyvenimą gailisi, kodėl nepasirinko kitaip.
Išeiti iš darbo ar pasilikti kentėti? Priimti pasiūlymą persikelti į kitą miestą, ar ne? Geriau susitikinėti su tuo ar anuo vyru? Su abiem? Nė su vienu?
Tiesiog… pamedituokite ar pasėdėkite tyloje ir pabandykite suprasti, ko jums IŠ TIKRŲJŲ reikia. Tada sprendimas ateis savaime. Gal net kitą rytą. Prisiminkite visus tuos kartus, kai „visai atsitiktinai“ jums pasiūlė darbą, kai sutikote rūpimą žmogų, kai kažką laimėjote. Jūs jau buvote pasiruošęs naujiems puikiems pokyčiams ir nelaužėte sau galvos svarstymais: „kas būtų, jeigu būtų“…
4. Pasistenkite pajusti pasaulio grožį
Mes įpratę iš praeities į dabartį atsitempti visas emocines šiukšles, visus įsitikinimus, visus vertinimus. Taip apribojame patys save. Kartais naudinga į aplinką pažvelgti vaiko akimis: tarsi viską matant pirmą kartą. Naktinį žvaigždėtą dangų, rūką virš stogų, lietaus lašus ant stiklo. Išgirsti nuostabią muziką, užuosti kavos aromatą, atkreipti dėmesį į praeivių veidus.
Tiesiog atsikelkite anksčiau, atsisėskite kavinėje ir pasimėgaukite bent penkias minutes stebėdami žmones – stebėdami, o ne vertindami.
5. Nesureikšminkite kitų nuomonės apie save
Jei jums labai svarbu, ką kas pasakys ir pasiūlys, turbūt dar neradote savo kelio.
Jei turite aiškų tikslą, jo sieksite visomis jėgomis mažai dairydamiesi į šalis. Tiksliai žinodamas, ko jam reikia tam tikslui pasiekti ir pasitikėdamas savo jėgomis, žmogus mažai kreips dėmesio į kritines pastabas ir „geranoriškus patarimus“, kurie prasideda fraze: „Tau reikėtų.“
Jis pats žino, ko jam reikėtų. Jei jums labai svarbu, ką kas pasakys ir pasiūlys, turbūt dar neradote savo kelio.
6. Nesiremkite sava ar svetima liūdna praeitimi
Kai kas bijo įsimylėti, nes buvę romanai atnešė tik kančias. Bijo imtis verslo, nes kartą jau nusvilo. Bijoti galima visko, nes tikrai rasite pavyzdžių, kaip tai „neapsimoka“, rizikinga ir apskritai – geriau jau gyventi prie sulūžusios geldos, nei rizikuoti pasistatyti rūmus.
Protingiausia būtų ne bijoti pavojų, o suvokti, kad jų pasitaiko. Tai kaip kartais akies krašteliu pastebėti lentelę su žodžiu: „Dėmesio!“ Kažkas papuola į avarijas, bet dėl to bijoti sėsti prie automobilio vairo – kvaila. Kai atsikratysite baimės gyventi, suvoksite, ką reiškia būti laisvam!
