Kaip kalba evangelikų liuteronų kunigas, priklausomybės ligų konsultantas, reabilitacijos centro „Gabrielius“ vadovas Valdas Miliauskas, reikia nusimesti baimę ir nebijoti prisipažinti sau ir kitiems, kad turime problemų dėl alkoholio. „Tai lygiai tokia pati liga, kaip ir visos kitos“, – sako jis.
Padėti žmonės, turintiems priklausomybę evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas sako pradėjęs dėl praktinių sumetimų. Jo kolegai kilo mintis įkurti reabilitacinę bendruomenę, kadangi toje vietoje, Šilutės rajone, tokios pagalbos nebuvo.
Alkoholio tema Valdui buvusi nepažįstama, kadangi jis asmeninės priklausomo žmogaus patirties neturėjęs, tačiau šiandien gali pasakyti, kad tai padeda kur kas plačiau pažvelgti į priklausomą žmogų ir pagalbos būdus.
„Iš pradžių buvo nelengva, teko išmokti ne vieną pamoką, patirti manipuliacinių dalykų, tačiau po kurio laiko įsivažiavome. Pastebėjau, kad kai kurie žmonės, turintys priklausomybę, ir padedantys kitiems, dažnai nesąmoningai taiko tik tuos būdus, kurie padėjo jiems patiems. Mano nuomone, matydamas priklausomą žmogų ir neturėdamas priklausomybės patirties, tu gali parinkti paslaugos tipą, programą ir kitus dalykus individualiau“, – mano kunigas.
Kaip pandemija ir karantinas paveikė priklausomus žmones
Paklaustas apie tai, kokia šiuo metu situacija su priklausomais žmonėmis, kunigas V.Miliauskas teigia, kad alkoholio suvartojimas mažėja, tačiau pandemija ir karantinas iškėlė kitas problemas.
„Žmonės svaiginasi ne tik alkoholiu, atsiranda ir kitos medžiagos – tą pastebime dirbdami su jaunimu. Prieš 7–10 metų jaunimas, kuriuos galime įvardinti, kaip mėgstančius bandyti ir eksperimentuoti, daugiau vartojo alkoholį, o štai šiandien jo suvartoja mažiau. Nerimą kelia kitos svaigiosios medžiagos.
Pandemija ir karantinas padarė didelę įtaką priklausomiems žmonėms. Tai, kas buvo pasiekta, kalbant apie alkoholio prieinamumą, vartojimą ir pan., tam tikra prasme buvo nubraukta į šoną.
Matau realią situaciją. Žmonės, baigę reabilitacines programas, buvo susikūrę sau pagrindą po kojomis, atsikratę nemalonumų, problemų, tačiau pandemija ir karantinas ne vieną jų nubloškė atgal į pirmines būsenas – jie vėl pradėjo vartoti.
Pandemija ir karantinas ne vieną nubloškė atgal į pirmines būsenas – žmonės vėl pradėjo vartoti.
Reabilitaciniam ir konsultaciniam lygmenyje mes susiduriame su žmonėmis, kurie nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų dešimtis metų ir atkrito per pastaruosius du metus dėl įvairių socialinių, finansinių ir kitų problemų. Nesakyčiau, kad situacija prastėjanti, tačiau darbo mums padaugėjo“, – kalba kunigas V.Miliauskas.
Ar aš priklausomas (-a)?
Kaip suprasti, kad turite problemų dėl alkoholio? Priklausomybė, pasak kunigo, yra gudri liga, kuri pačiam žmogui nėra greitai suvokiama – jis greičiau ją neigia.
„Susigalvojama daugybė priežasčių, kodėl žmogus turėtų vartoti – nuo nuovargio iki problemų darbe ar šeimoje. Artimieji gali sakyti, kad tu per daug vartoji, per dažnai geri, bet priklausomas žmogus į tai dažniausiai tik numoja ranka.
Vartojančiuosius dažniausiai sustabdo tik praradimai – darbo, kontaktų, vairuotojo pažymėjimo, kai pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai, kamuoti skolos. Tai pirmieji indikatoriai, kurie užkabina žmogų, ir jis pradeda reaguoti“, – sako V.Miliauskas.
Jis priduria, kad priklausomybės ligų konsultantai yra tie žmonės, į kuriuos gali kreiptis galimai žalingai vartojantys asmenys, patiriantys socialines pasekmes. Jie gali būti nukreipiami vaiko teisių tarnybos, probacijos ir pan. atstovų. Susitikimo metu žmogus vertinamas diagnostikomis, matuojami standartiniai alkoholio vienetai per savaitę, įvertinama, ar tai žalingas, ar nežalingas vartojimas.
„Svarbu paminėti, kad tai vyksta be jokios kritikos, su empatija. Žmogus pradeda pažinti patį save ir savo ligą, priklausomybę. Konsultacijos metu susikuria abipusis pasitikėjimas, ir žmogus ieško atsakymo į klausimą, ar jis geba savo gyvenimą kontroliuoti, ar liga kontroliuoja jo gyvenimą“, – pasakoja kunigas.
Kokį žmogų galima pavadinti priklausomu? V.Miliauskas sako, kad tai yra žalingai vartojantis žmogus, pirmiausia peržengiantis tuos suvartojamus alkoholio vienetus; žmogus, kuris nebekontroliuoja savo gyvenimo, savo dienotvarkės, kuris pradeda vengti kontaktų, tam tikrų įsipareigojimų, be to, alkoholio vartosena pasimato ir fiziškai – keičiasi kalba, koordinacija, išvaizda, oda.
„Dažnai priklausomi žmonės save apibūdina kaip žodžio žmogų, pasakoja, kad elgiasi pagal įstatymą, nevairuoja girti, laikosi žodžio ir pan. Visgi vėliau jie sakosi, kad pradėję sau nuolaidžiauti – bando anksčiau išeiti iš darbo, išgėrę vairuoja, pradeda vartoti pasislėpę, nori ir šeimoje gyventi, ir alkoholį gerti. Jie mano, kad tai yra nepastebima kitiems, tačiau kiti žmonės tai tikrai mato“, – aiškina V.Miliauskas.
Vartojančiuosius dažniausiai sustabdo tik praradimai – darbo, kontaktų, vairuotojo pažymėjimo, kai pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai, kamuoti skolos.
Dar vienas niuansas, kurį jis pabrėžia – disfunkcinės šeimos, kai vaikai auga vartojančių tėvų apsuptyje. Jau prenatalinėje fazėje alkoholis padaro įtaką ir vėliau, gimę tokioje aplinkoje, besivystydami ir augdami vaikai susiformuoja kaip asmenybės ir mano, kad tai yra norma – vartoti alkoholį. Tokiam žmogui nustoti vartoti alkoholį yra dar sunkiau, todėl priklausomybių konsultanto darbas labai svarbus, kadangi žmogus susipažįsta su savo problema, pažiūri į save iš šono, savo gyvenimą, kritiškiau įvertina suvartojamo alkoholio kiekį.
Kintantis priklausomo nuo alkoholio žmogaus įvaizdis
Šis įvaizdis vis dar dažnai suvokiamas kaip to, kuris nesikelia iš lovos ir kasdien vartoja, tačiau vis daugiau kalbama apie sėkmingus žmones, kurie gražiai atrodo, neateina į darbą išgėrę, tačiau alkoholis irgi gali būti kasdienis ar dažnas palydovas. Dažnai alkoholis tampa ir tarsi stiliaus, įvaizdžio detale per įvairius vakarėlius, susitikimus, restoranuose, šventes, šeimos susibūrimus.
„Visų pirma, konsultacijose sutinku įvairaus rango žmonių ir turiu pasakyti, kad priklausomybė nesirenka žmogaus nei pagal pasiekimus, nei pagal lytį. Žalingas vartojimas, prasidėjęs tik pabandymu, vėliau vis tiek priveda prie priklausomybės. Ilgiau ar trumpiau tai truks, tačiau dažniausiai pabaiga tokia pati – alkoholis visada priveda prie sunkumų, todėl reikėtų nelaukti, o spręsti problemą.
Priklausomybė nesirenka žmogaus nei pagal pasiekimus, nei pagal lytį.
Savaitgaliniai išgėrimai, gimtadieniai, šventės – visa tai jau tapę bloga tradicija vartoti alkoholį, dažnai jie susiję ir su posovietiniu laikotarpiu. Koks savaitgalis be alkoholio? Jau savaime tai tampa priežastimi išgerti. Natūraliai tradicijas perduodame ir savo vaikams, kurie vėliau irgi gali jas pritaikyti savo gyvenime, o tai veda į priklausomybę“, – pasakoja pašnekovas.
Koks jūsų santykis su alkoholiu
Alkoholis yra nuodinga ir žalinga cheminė medžiaga, kurios vartojimas bet kokiu atveju ir bet kokia forma bei proga niekada nėra nekaltas dalykas, jis daro didelę žalą žmogaus organizmui.
Priklausomas žmogus retai kada galėtų sau užduoti klausimą, kodėl jis geria, mano kunigas: „Praktikoje labai retai susiduriu su tuo, kad žmogus pradėtų save analizuoti. Klausti savęs jis pradeda tada, kai yra pradėtas darbas su konsultantu ar susiduria su anoniminiais alkoholikais, dalyvauja susirinkimuose, t. y., kai jau padaromi tam tikri žingsniai.
Žmogus gali savęs klausti – kodėl, kas nutiko, kad noriu išgerti, nuo kokios problemos bėgu, ko negaliu išspręsti, ką pasieksiu, jeigu pavartosiu alkoholio, ar išspręsiu problemą, kokią tai atneš žalą, naudą? Tie klausimai natūraliai kyla vėliau jau konsultaciniu reabilitaciniu, poreabilitaciniu laikotarpiu arba žmogui tapus Anoniminių Alkoholikų grupės nariu“, – sako kunigas.
Ar tikrai už alkoholio visada slypi rimtos problemos? Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali prasidėti kaip pajuokavimas, bandymas pritapti prie kompanijos, kalba kunigas V.Miliauskas. Paskui tai tampa prievarta, priklausomybe ir kančia.
„Buitinis vartojimas atrodo irgi nekaltas, dėl sveikatos, dėl kompanijos, tačiau dažniausiai ilgainiui vis tiek atsiranda tam tikros problemos, kurias žmogus užgeria – tai problemos iš šeimos, ugdymo įstaigos, traumos, ligos, kompleksai, pažeminimai, karinės patirtys.
Išskirčiau tarnavusius Afganistane, kurie turi labai daug traumų, juos kamuoja prisiminimai, išgyvenimai, kaltės jausmas, nepaisant to, kad seniai viskas pasibaigė. Tai, ką jie patyrė, jiems labai giliai įsirėžė atmintin ir tuos prisiminimus jie bando slopinti alkoholiu. Jeigu degantį fakelą pakišai po lovą, tai laikinai jo nesimato, bet greit tai tampa visiems puikiai matomu gaisru. Alkoholis tikrai nėra išeitis.
Mano patarimas žmonėms ir apskritai visuomenei – pripažinti priklausomybę liga ir nustoti smerkti tuos, kurie papuolė į šios ligos gniaužtus.
Antras dalykas – ši liga nėra gėda. Ją galima įveikti ir gyventi normalų bei laimingą gyvenimą. Noriu tik padrąsinti žmones kalbėti garsiai ir drąsiai apie savo patirtis, žalingą vartojimą. Visada galima sau duoti iššūkį ir pabandyti negerti kelias savaites, vėliau pavyks gal ir mėnesį ar daugiau, apsilankyti pas priklausomybių konsultantą, įsijungti į anoniminių alkoholikų veiklą. Pagalbos tikrai yra, reikia mesti stigmatiškumą iš galvos. Susiduriame su tuo savo darbe – baime ieškoti pagalbos, o bijoti nereikia, nes šalia žmonės, kurie pasiruošę padėti ir išklausyti.
Turime savo odontologus, gydytojus, kirpėjus, taip pat turėtume turėti ir psichologus, konsultantus, kad galėtume kreiptis prireikus pagalbos ir spręstume mus užklupusias bėdas. Tačiau, matyt, iki to turime priaugti.
Tad palinkėjimas – būkite drąsūs. Gyvenime ir taip yra daug iššūkių, ką atskleidė ir keli pandemijos bei karantino metai, tad bijoti pagalbos neverta. Tai padės jums gyventi norimą gyvenimą“, – kalba V.Miliauskas.
Alkoholio žalos kursų lektorė: „Priklausomi nuo alkoholio žmonės patys kuria progas išgerti“
Gydytoja Aina Medzevičienė sako, kad mūsų priklausomybę alkoholiui išduoda tai, kad jaučiame jam trauką, norime gerti alkoholį įvairiomis progomis ir be progos, ir tą troškimą sunku suvaldyti.
Alkoholį žalingai vartojančiam asmeniui sunku valdyti ir savo elgesį – prarandama suvartojamo alkoholio kiekio bei situacinė kontrolė. Pavyzdžiui, nuo alkoholio priklausomas asmuo pasako sau, o neretai ir artimiesiems, kad šventės metu išgers tik taurę, tačiau išgeria gerokai daugiau, dėl ko prarandama ir situacijos kontrolė, padaroma tokių dalykų, ko blaivus žmogus niekada nepadarytų – tai tokios socialinės situacijos kaip vairavimas išgėrus, muštynės, išsakyti nemalonūs žodžiai.
„Nuolat vartojant, išsivysto abstinencinis sindromas. Žmogui negavus alkoholio visas organizmas iškart reaguoja: jis jaučia nerimą, baimę, gali atsirasti traukuliai, drebėjimas, dažnas širdies plakimas ir net sunkios bei gyvybei pavojingos reakcijos. Dar vienas psichologinis niuansas – tunelinis matymas, kai žmogui niekas nerūpi: šeima, darbas, vaikai, pomėgiai traukiasi į antrą planą, o svarbiausias tikslas – kaip gauti alkoholio. Kasdien reikia vis didesnio alkoholio kiekio, todėl tolerancija alkoholiui vis didėja, o problemų, susijusių su juo, daugėja, tačiau nepaisant jų, priklausomas žmogus nenustoja vartoti alkoholio“, – pasakoja A.Medzevičienė.
– Papasakokite apie standartinius alkoholio vienetus – kur slypi pavojus?
– Pirmoje vietoje yra socialinės problemos, padedančios įtarti, kad alkoholis daro žalą žmogaus gyvenimui, tačiau specialistai pagal SAV sprendžia, kokio gilumo problema. Vienas SAV – tai 10 g arba 12,5 ml gryno etilo alkoholio.
Paprasčiausias SAV apskaičiavimo būdas yra toks: konkretus alkoholio kiekis mililitrais dauginamas iš alkoholio stiprumo bei dalinamas iš 1000. Pavyzdžiui, jei mes išgeriame 200 ml 5 proc. stiprumo alaus ir norime sužinoti, kiek standartinių alkoholio vienetų mes suvartojome, reikėtų 200 ml padauginti iš 5 proc. ir padalinti iš tūkstančio – taip gauname vieną alkoholio vienetą (200x5: 1000=1).
Jeigu suaugęs vyras suvartoja iki 20 SAV, o moteris iki 15 SAV per savaitę, tai toks vartojimas yra laikomas mažos rizikos. Jeigu vyrui šis skaičius yra nuo 21 iki 40, o moteriai nuo 16 iki 27 – tai jau rizikingas vartojimas. Didelė rizika kyla tada, jeigu vyras suvartoja daugiau kaip 40, o moteris – daugiau kaip 27 vienetus; tuomet reikėtų ypač sunerimti. Čia būtina pabrėžti, kad saugios alkoholio dozės apskritai nėra, bet koks alkoholio kiekis mums yra kenksmingas ir geriausiai jo išvis nevartoti.
Galite apskaičiuoti, kiek suvartojate alkoholio vienetų per savaitę ir taip įsivertinti, kokia rizika jums kyla. Siekiamybė, jeigu jūs nusprendžiate ir toliau vartoti alkoholį, būti kuo mažesnėje rizikos grupėje, kadangi nuolatinis alkoholio vartojimas turi didelę neigiamą įtaką jūsų savijautai ir sveikatai.
– Papasakokite, kokie yra alkoholio vartojimo stadijos – etapai?
– Galime išskirti tris etapus.
Iš pradžių alkoholis yra vartojamas epizodiškai, tai lyg eksperimento stadija. Vėliau, jeigu epizodai kartojasi vis dažniau, atsiranda psichologinė priklausomybė. Tai reiškia, kad alkoholis vartojamas norint nusiraminti, kaip socializavimosi priemonė, pabėgimas nuo problemų. Žmogus nori vartoti alkoholį ir jaučia jam trauką – taip iš epizodinio vartojimo pereinama prie periodinio: geriama kiekvieną savaitgalį ar kasdien.
Žmogus pamažu pradeda nebekontroliuoti, kiek išgėrė, prasideda sveikatos problemos, asmenybės sutrikimai – paaštrėja tam tikri charakterio bruožai, žmogus pasidaro jautresnis, dirglesnis, kamuoja nerimas bei nemiga.
Antrame etape, žmogui alkoholio suvartojant vis daugiau, pradeda gilėti problemos, kurios buvo pirmoje stadijoje: sunkiai kontroliuojamas suvartojamo alkoholio kiekis, dažnai prarandama situacinė kontrolė, dažnas atminties praradimas išgertuvių metu. Šiame etape jau atsiranda ir fizinė priklausomybė, ir abstinencijos sindromas, kurio metu ne tik žmogaus protas, bet ir kūnas „reikalauja“ alkoholio, sukeldamas nerimo, baimės, traukulių, intensyvaus širdies plakimo priepuolius ir kitokias reakcijas, kurios nuslopsta išgėrus alkoholio. Pradiniame etape geriama tik vakare po darbo, vėliau pietų pertraukos metu, o priklausomybei gilėjant, alkoholio reikia jau ir ryte.
Šiame etape neišvengiamai prasideda socialinės problemos: barniai šeimoje, vaikų auklėjimas pasidaro netolygus, nes blaivūs tėvai elgiasi vienaip, o išgėrę alkoholio – priešingai, taip pat kaupiasi problemos darbe ar moksluose. Sveikatos problemos gilėja – progresuoja kepenų, kasos, skrandžio pažeidimai. Žmogus tampa emocionaliai nestabilus, dirglus, nesivaldantis, linkęs į paranoją, pamažu dingsta jo dvasinės vertybės.
Turbūt net nereikia sakyti, kad žmogus pavargsta nuo tokio gyvenimo būdo ir jo sukeltų ligų bei ieško pagalbos. Šiame etape išsigelbėjimas – tik visiška blaivybė, nes saikingai vartoti alkoholį tokiam žmogui bus tikrai sudėtinga, visada kils rizika, kad vėl bus prarasta išgeriamo alkoholio kontrolė ir sugrįš visos problemos.
Kiekvienas priklausomas nuo alkoholio žmogus kažkada išgėrė savo pirmąją taurę. Vienam pavyko sustoti, o kitam kelias baigėsi dugne.
Trečias etapas – tai degradacija ir nuolatinis gėrimas. Žmogus socialiai ir psichiškai yra degradavęs, jį kamuoja negrįžtami vidaus organų pažeidimai: kepenų cirozė, lėtiniai pankreatitai, gilios periferinės ir centrinės nervų sistemos pažaidos, vystosi alkoholinė silpnaprotystė, žmogų kamuoja alkoholinės psichozės.
Žmogus nuo epizodinio gėrimo pereina visus tris etapus. Yra toks posakis – kiekvienas priklausomas nuo alkoholio žmogus kažkada išgėrė savo pirmąją taurę. Vienam pavyko sustoti, o kitam kelias baigėsi dugne. Tad alkoholio vartojimas visada yra balansavimas ant ribos.
– O kas lemia, kad pradedame dažniau išgėrinėti?
– Sunku atsakyti į šį klausimą. Daug kas remiasi į mūsų šeimos tradicijas, alkoholio vartojimą artimoje aplinkoje, darbo kolektyve. Vieni greičiau, kiti vėliau tampa priklausomi. Vyrui – tai 5–7 metai, o moteriai ir paaugliui, kur kas greičiau – užtenka 1–2 metų. Žmonės, kurie geria, suranda daug priežasčių ir pasiaiškinimų, kodėl geria – man patinka alkoholio skonis, man skanu gerti, padeda užmigti, nurimti, atpalaiduoja, o ką veiksi su draugais? Taip įprasta su draugais vartoti alkoholį, kad nesurandama, kuo tą pakeisti.
Dažnai žmonės bijo žiūrėti į savo problemas iš esmės, išsisukinėja nuo jų sprendimo ir stengiasi pabėgti nuo jų vartodami alkoholį ar klimpdami į kitas priklausomybes, nes mano, kad alkoholis padės, tačiau tai problemų ne tik neišsprendžia, žalingas alkoholio vartojimas jų sukuria dar daugiau.
Visuomenėje žinomi žmonės, influenceriai nevengia parodyti, kad vartoja svaigiuosius gėrimus, viešina vakarėlius, kuriuose taip pat gausu alkoholio. Išties tai daro neigiamą įtaką, ypač jauniems žmonėms, besivystančioms asmenybėms. Jeigu jie mato, kad geriama namie, o dar ir jų garbinami žmonės geria, suformuojama nuomonė, kad alkoholis yra smagu, kad gerti yra gerai.
Statistika liūdna – jeigu abudu tėvai priklausomi, yra net 50 proc. tikimybė, kad ir vaikai bus priklausomi nuo alkoholio.
Visame tame svarbiausias vaidmuo tenka šeimai – ji turėtų būti svertas, padedantis priimti esminius sprendimus, padedanti kurti vertybes. Statistika liūdna – jeigu abudu tėvai priklausomi, yra net 50 proc. tikimybė, kad ir vaikai bus priklausomi nuo alkoholio. Nors alkoholio suvartojimo mažinimo politika Lietuvoje yra gera ir suvartojamas kiekis mažėja, tačiau vis tiek daug lietuvių yra priklausomi ir geria tikrai daug.
– Žymūs žmonės, vartojantys alkoholį, dažnai sulaukia ne tik kritikos, bet ir nemažo palaikymo net ir tokiose situacijose, dėl kurių gali nukentėti kiti žmonės, pavyzdžiui, vairuoja girti. Palaikantieji mėgsta pabrėžti, kad bet kam taip gali nutikti, nėra aišku, kodėl įžymybė griebėsi taurelės. Ką apie tai manote? Ką tai kalba apie mus, lietuvius?
– Visų pirma, už vairavimą išgėrus yra baudžiama, tad tiek žymūs, tiek eiliniai žmonės yra lygūs – visi turime atsakyti prieš įstatymą. Kodėl esame linkę teisinti tokius atvejus? Dažniausiai tai susiję su mumis pačiais ir mūsų požiūriu. Galbūt ir patys buvome atsidūrę tokioje situacijoje ir ieškome užtarimo? O gal nenorėtume, kad ir mus smerktų išgėrusius, jeigu taip nutiktų?
Mes žiūrime į tokias situacijas iš savo perspektyvos. Tačiau tas, kuris patyrė, ką reiškia netekti artimo žmogaus dėl girto vairuotojo kaltės, niekada nepateisins geriančių ir vairuojančių žmonių. O žinomi žmonės dar sumoka didesnę kainą dėl savo žinomumo.
– Kokius klausimus galime sau užduoti klausimus, jeigu norime išsiaiškinti santykius su alkoholiu?
– Man patiko toks komentaras – „Jeigu galvoji, kad neturi problemų dėl alkoholio, tai tu jų jau turi“, nes tu jau galvoji, jau vertini santykį su juo, jei problemų su alkoholiu nėra, tu net negalvoji apie jį.
Klausimynų, kuriuos galite atlikti patys, yra ne vienas – vienas iš populiaresnių yra AUDIT testas. Jis padės išsiaiškinti, kaip alkoholis veikia jūsų gyvenimą, bet trumpai analizei gali užtekti ir keturių klausimų, kurie gali nurodyti, kokioje stadijoje jūs esate:
-
Ar kada nors pagalvojote, kad reikėtų mažinti suvartojamo alkoholio kiekį?
-
Ar jus kada erzino aplinkinių požiūris ir kritika į jūsų alkoholio vartojimo įpročius?
-
Ar kada jautei gėdą ir kaltę dėl savo vartojimo įpročių?
-
Ar teko vartoti alkoholį tik atsikėlus ryte tam, kad lengviau išgyventumėte pagirias?
Jeigu atsakote bent į vieną klausimą teigiamai, tai rodo, kad galimai žalingai vartojate alkoholį, o jeigu teigiamai atsakote į daugiau nei vieną klausimą, galimai esate priklausomas nuo jo.
– Nuo ko pradėti savo sveikimo nuo priklausomybės alkoholiui kelią?
– Jeigu yra fizinė ir psichologinė priklausomybė, būtina kreiptis į specialistus. Pradėti galite ir nuo šeimos gydytojo, psichikos sveikatos specialistų ir centrų, reabilitacinių bendruomenių, anoniminių alkoholikų susibūrimų, psichoterapeutų, toksikologų, priklausomybių konsultantų.
Galimybių yra labai daug, tačiau viskas atsiremia į motyvaciją. Dažnai manoma, kad užtenka priklausomą žmogų atvesti pas specialistą, tačiau nieko negalima padaryti be paties žmogaus noro.
Ar kada jautei gėdą ir kaltę dėl savo vartojimo įpročių?
Jei priklausomybė yra tik psichologinė, sąmoningai tą suvokus, pasveikti galima ir savarankiškai. Sveikstant labai svarbu išsiaiškinti savo santykį su alkoholiu: ką man jis duoda teigiamo ir neigiamo, kaip į mano įpročius reaguoja artimieji?
Kad būtų lengviau įveikti trauką išgerti, reiktų vengti su alkoholiu susijusių dirgiklių: nelaikyti alkoholio, galbūt net ir indų iš kurių jis geriamas namuose, apeiti ratu mėgstamus barus. Labai svarbu atrasti būdus, kaip ritualus, susijusius su alkoholiu, pakeisti kitais, pavyzdžiui, jei alkoholis geriamas, siekiant atsipalaiduoti vakarais verčiau šį ritualą keisti pasivaikščiojimu, sportu ar kitu nežalingu ritualu. Gali padėti išsikeltas tikslas negerti alkoholio tam tikrą laiko tarpą pavyzdžiui mėnesį, gal metus, o geriausiai tris.
Siūlau turėti tikslą, susikurti planą, apgalvoti jo įgyvendinimą ir pradėti nuo mažų ryžtingų žingsnių. Žinoma, jeigu savarankiškai išsikeltą tikslą pasiekti yra sunku, geriausia kreiptis į specialistus, kurie užves ant kelio ir palaikys.
