Gydytoja kardiologė dr. Elizabeth Klodas sako, kad labai naudinga po ranka turėti maisto, kuris stiprina sveikatą: „Keisdami tai, ką valgome, galime pakeisti savo sveikatos trajektoriją“.
Kaip rašoma „The Healthy“, E.Klodas yra daugelio mokslinių straipsnių ir knygos „Slay the Giant: The Power of Prevention in Defeating Heart Disease“, autorė. O viena svarbiausių pamokų, kurią ji išmoko per visus tuos metus, kai tyrinėjo širdies sveikatą, yra ta, kad mityba turi didžiulę įtaką.
Taigi kokie maisto produktai geriausiai veikia jūsų širdį? Gydytoja siūlo pažvelgti į jos mitybą bei atskleidžia, kokį maistą renkasi.
Žalios salotos, o ypač – gražgarstės
E.Klodas sako: „Salotose yra gausu antioksidantų, naudingų maistinių medžiagų ir mažai kilokalorijų. Gražgarsčių visada yra mano šaldytuve. Kodėl tai svarbu? Gražgarstėse gausu vitamino C, folio rūgšties ir kalio, kuris padeda širdies ir kraujagyslių sveikatai“. Specialistė pažymi, kad gražgarsčių skonis jai itin patinka, todėl jas pasitelkia salotoms ruošti.
Kepti burokėliai
„Kepti burokėliai turi komponentų, kurie mažina kraujospūdį“, – sako gydytoja. Be to, burokėliuose gausu skaidulų ir antioksidantų.
Dr. E.Klodas sako, kad mėgstamiausias būdas valgyti šią šakninę daržovę yra kartu gražgarsčių salotomis arba supjaustytą griežinėliais ir paskanintą ožkos sūriu, citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi.
Ožkų ir fetos sūris
Gydytoja atskleidžia, kad mėgsta salotas paskaninti ožkos sūriu. Šis sūris turi mažiau sočiųjų riebalų bei druskos nei daugelis kitų sūrių – abi šios savybės naudingos širdžiai. Ožkos sūryje, palyginti su karvės pienu, yra daugiau mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, vario ir magnio.
Fetos sūris – dar vienas kardiologės mėgstamas salotų priedas, nors jame paprastai būna daug druskos. Taigi, daktarė sako, kad nors ir mėgsta jį, fetą valgo šiek tiek rečiau.
Morkos ir salierai
Gydytoja sako, kad visada turi morkų ir salierų, nes jie puikiai tinka valgyti su humusu arba dėti į sriubas, kurias ji sako mėgstanti gaminti, kad į savo racioną įtrauktų daržovių ir neskaldytų grūdų (pavyzdžiui, miežių). „Morkose yra vitamino A ir antioksidantų, o salierai yra mažai kaloringos, daug ląstelienos turinčios daržovės, kuriose gausu antioksidantų ir kalio“, – pasakoja specialistė.
Žiediniai ir brokoliniai kopūstai bei smidrai
Gydytoja sako, kad kopūstinės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai ir žiediniai kopūstai, turi junginių, kurie padeda organizmui blokuoti blogojo cholesterolio įsisavinimą ir taip padeda sumažinti kenksmingo cholesterolio kiekį.
„Valgydami daugiau augalinės kilmės produktų, mažiname cholesterolio kiekį“, – sako ji. Teigiama, kad vidutiniškai „augalinės kilmės maisto produktų valgytojų cholesterolio kiekis yra mažesnis“.
Nors smidrai nėra kopūstinės daržovės, tačiau jie taip pat padeda užkirsti kelią blogajam cholesteroliui. Dr. E.Klodas sako, kad vienas jos mėgstamiausių smidrų ruošimo būdų yra kepti juos ant grotelių ir pagardinti alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis.
Žolelės: kalendra, krapai, rozmarinai, čiobreliai
„Žolelės yra puikus būdas suteikti patiekalams skonio nepridedant druskos“, – sako specialistė. Žolelėse yra daug antioksidantų bei didelė augalinių aliejų koncentracija. Prieskonines žoleles galima įmaišyti į salotas su avokadais, pupelių troškinius, o bulves tinka paskaninti rozmarinais arba krapais.
Uogos
Uogos yra širdžiai naudingi vaisiai, kuriuose gausu antioksidantų. Specialistė atskleidžia, kad mėgsta avietes, mėlynes ir braškes bei paprastai šaldytuve turi visų trijų rūšių uogų.
E.Klodas savo jogurto dubenėlį papildo avietėmis ir mėlynėmis, taip pat ispaninių šalavijų sėklomis ir linų sėmenimis, kad pusryčiai būtų sotūs ir jų užtektų visam rytui.
Žemės riešutų sviestas
E.Klodas aiškina, kad žemės riešutų sviestas naudingas tuo, kad jame gausu baltymų ir mononesočiųjų riebalų (kurie gali padėti sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį), be to, jame yra vitamino E ir antioksidantų.
Specialistė visada renkasi skrudintų, nesūdytų, nesaldintų žemės riešutų sviestą, kurį mėgsta tepti ant skrebučių arba skanauti su salierų lazdelėmis.
Kiaušiniai
Kardiologė siūlo nebijoti į mitybą įtraukti kiaušinių. Ji priduria, kad kiaušiniuose yra naudingų baltymų, taip pat vitaminų A, D ir B12. Specialistė teigia, kad paprastai pakanka vieno kiaušinio per dieną. Ji pati per savaitę vidutiniškai suvalgo nuo dviejų iki trijų kiaušinių. Be to, kiaušiniuose yra svarbios maistinės medžiagos cholino, kuris padeda smegenų veiklai ir nervų sistemai.
Humusas
Humusas – tai iš ankštinių daržovių – avinžirnių – gaminama užtepėlė. „Ankštinėse daržovėse yra skaidulų ir baltymų“, – sako kardiologė. Humuse taip pat gausu geležies, folio rūgšties, cinko, kalio. Širdžiai naudingas užkandis gali būti skanaujamas su morkų ir salierų griežinėliais.
Lašiša
„Lašišoje gausu omega-3 riebalų rūgščių, – aiškina gydytoja. – Lašiša mažina MTL (blogojo) cholesterolio kiekį, didina gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir mažina trigliceridų kiekį. Be to, ši žuvis slopina uždegimą.“
