„Ilgą laiką turėjau problemą – varginantį nugaros skausmą. Kadangi sporto salių vengiu, nes man ten nuobodu, radau išeitį – individualius užsiėmimus su kineziterapeutu. Susitikimuose su Karoliniškių poliklinikos specialistu kineziterapeutu Simu Strička nereikėjo savęs alinti. Jis identifikuoja problemą ir padeda ją spręsti. Dabar suprantu, kad sutvirtinti vidinius raumenis yra daug svarbiau nei gražiai atrodyti. Išmoktas pamokas, gautus patarimus taikysiu praktikoje“, – po 3 mėnesius trukusio gyvensenos pokyčių projekto „Gyventi sveikai – gera!“ žada moteris.
Paprasta, bet nelengva
Vasaros pabaigoje sulaukusi pasiūlymo tapti projekto ambasadore, Ineta sako kiek nustebusi, nes jautėsi esanti sveika ir laiminga. Visgi po detalių konsultacijų su įvairių sričių medikais ji teigia sužinojusi, kad atėjo metas pasirūpinti savimi.
„Atrodo, neturėjau didelių sveikatos problemų, tačiau jau kurį laiką vargino labai nemalonus nugaros skausmas. Kineziterapeutas parodė pratimų, kurie, beje, galėtų tikti ir kitiems sėdimo darbo atstovams“, – tikino dainininkė. Prieš kelias dienas Ineta ir kineziterapeutas su portalo skaitytojais dalinosi pratimais ir jų atlikimo instrukcija. Visą informaciją galite rasti čia.
Susitikimų su Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutu metu moteris dėmesį kreipė į tempimo pratimus, šoninių, nugaros raumenų ir pilvo preso stiprinimą.
„Daug pratimų darėme ant kamuolio – paprasta, bet tikrai nelengva. Juolab daugelis tokį gali įsigyti ir patys išmokę pagrindinius principus sportuoti namie“, – juokėsi ji.
Prieš ir po – sudiev nugaros skausmui
Iki projekto Ineta nesportavo visiškai – keli bandymai lankyti sporto salę baigėsi nė neįsivažiavę. Kaip atvirauja moteris, jos bėda – nuobodulys, aplankantis jau po poros mėnesių. Prižiūrima kineziterapeuto, jauna moteris sako atsikračiusi nugaros skausmų.
„Veikiausiai buvo užspaustas raumuo nuo netaisyklingos sėdėsenos. Prisižiūrėti reikia nuolat, kol žala dar nėra įsisenėjusi, kad po to netektų pasekmių šalinti labai ilgai. Esu iš tų žmonių, kuriems nepatinka, nesinori lankytis sporto salėje, bet visi esame skirtingi. Svarbiausia, kad kiekvienas surastų jam priimtiną fizinio aktyvumo formą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ineta su vyru ir dviem vaikais – 2 ir 4 metų amžiaus – gyvena užmiestyje, gamtos apsuptyje, todėl šiltuoju sezonu visa šeima daug laiko skiria pasivaikščiojimams. Moteris nekantriai laukia meto, kai su paaugusiais vaikais galės važinėtis dviračiais.
Progresas akivaizdus
Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutas S. Strička sako, kad dažniausiai į jį kreipiasi pacientai jau su įsisenėjusiomis problemomis, tad dirbti su Ineta buvo gana paprasta.
„Per pirmąjį mūsų vizitą sutarėme, kad turėsime stiprinti pilvo raumenų bei nugaros tiesiųjų raumenų jėgą. Per tris mėnesius tiek pilvo statinė, tiek dinaminė pilvo ir nugaros raumenų ištvermė tikrai padidėjo. Taip pat padidėjo bendras organizmo tonusas, pavyko atsikratyti pagrindinio Inetos nusiskundimo – nugaros skausmo, kuris vystėsi dėl ilgo sėdimo darbo“, – pasiektais rezultatais džiaugėsi jis.
Inetos progresas, viliasi kineziterapeutas, turėtų nesustoti su šio projekto pabaiga – žinios turėtų būti taikomos ir toliau. Po keleto mėnesių būtų naudinga vėl pasimatyti ir įvertinti pažangą bei liekamąjį efektą.
Kankinasi ir dešimtmečiais
Nugaros skausmai, kineziterapeuto teigimu, yra dažno šių laikų žmogaus gyvenimo būdo pasekmė. Nugaros skausmas gali būti susijęs su įvairiais faktoriais, pavyzdžiui, judėjimu, kūno padėtimi arba fiziniu krūviu. Vieniems pacientams skausmą sukelia objektyvūs patologiniai pokyčiai, tačiau nemažai daliai įtakos turi ir psichologiniai faktoriai.
„Žmonės patys kreipiasi dažniausiai tik tada, kai juos jau suriečia labai ūmus skausmas arba kai lėtinis skausmas kankina daugelį metų – dvejus, penkerius ar net dešimt. Net dvidešimt metų kankinęsi vyresnio amžiaus žmonės naiviai tikisi greito rezultato, greitai pasveikti. Stebuklų po poros vizitų nebūna. Juokaujame, kad kiek metų skaudėjo, tiek užtruks ir pataisyti situaciją. Žmonės nori, kad būtų skiriama kuo daugiau masažų, kad jiems reikėtų dirbti kuo mažiau. Bet taip nebus. Žmogus pats atsakingas už savo sveikatą, jis turi intensyviai dirbti kartu su specialistu, jei nori pasiekti rezultatų ir pagerinti savo būklę“, – pasakojo S. Strička.
Kineziterapija paremta įvairiomis metodikomis, visada atsižvelgiama į konkretų žmogų – kokios jis būklės, kurie raumenys dominuojantys, koks skausmo pobūdis ir pan., todėl bendrų patarimų visiems žmonėms nėra. Be to, su vienu pacientu dirba ne tik kineziterapeutas, bet ir visa reabilitacijos komanda – masažuotojai, fizioterapijos slaugytojos. Pacientui vieno reabilitacijos etapo metu įprastai skiriama ne mažiau 5–10 susitikimų. Jei situacija negerėja, užsiėmimai tęsiami, skiriama ir ambulatorinė reabilitacija.
Ar „lenta“ yra panacėja?
„Sveikiems žmonėms linkiu daugiau judėti, vengti ilgo statinio krūvio, o, pajutus nemalonius simptomus, nebijoti ateiti pas gydytoją. „Neužleidus“ problemos, ją galima išspręsti daug lengviau“, – patarė kineziterapeutas S. Strička.
Kineziterapeutas visiems primena – dirbantieji sėdimą darbą turėtų kartą per valandą daryti 5 minučių pertrauką, kurios metu derėtų atlikti keletą tempimo pratimų ar bent jau pakeisti raumenyno apkrovą – sėdimą padėtį.
„Galiausiai nėra ir nebus vieno pratimo-panacėjos, kuri išspręstų visas problemas. Pratimus reikia atlikti kompleksiškai – būtini ir tempimo, ir jėgos, ir stabilizavimo, ir atsipalaidavimo. O populiariąją „lentą“ rekomenduoju atlikti tik aukštesnio funkcinio pajėgumo pacientams“, – kalbėjo specialistas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
