Specialistų teigimu, nuolatinis ir ilgas sėdėjimas siejamas su daugybe rimtų ligų bei negalavimų, tarp jų – ir nesiliaujančiu nugaros skausmu, dėl kurio lietuviai į gydytojus kreipiasi vis dažniau.
Gali tapti rimtų ligų priežastimi
Žmonės, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, rizikuoja gerokai pakenkti savo sveikatai ir patirti įvairių negalavimų – nuo nugaros skausmų iki nemigos, depresijos ir net širdies ligų.
Pasak kineziterapeutės Santos Povilonytės-Žilinskienės, ilgą laiką sėdint ar gulint, prasčiau funkcionuoja kraujotakos ir virškinimo sistema, silpnėja įvairių grupių raumenys, retėja kaulai, sulėtėja medžiagų apykaita.
„Sėdimas gyvenimo būdas neretai gali sąlygoti įvairius sveikatos sutrikimus. Tą ypač pastebėjome pandemijos metu ir po jos, kai daugelis žmonių pradėjo dažniau dirbti namuose. Ne visi turi įsirengę patogias, tinkamas, ergonomiškas darbo vietas – kai kurie dirba sėdėdami ant sofos ar fotelio, gulėdami lovoje ir didžiąją dalį dienos praleidžia „persisukusioje“ kūno padėtyje.
Rudenį, pasibaigus aktyvioms vasaros pramogoms, neretai darbą ant sofos keičia ten pat leidžiamas laisvalaikis. O kai darbo ir laisvalaikio aplinka suvienodėja, žmogus pasidaro dar sėslesnis, neišeikvoja įprasto energijos kiekio, dėl ko vėliau sutrinka įvairios organizmo funkcijos, silpsta griaučių ir raumenų sistema“, – perspėja S.Povilonytė-Žilinskienė.
Vis dažniau skundžiasi nugaros problemomis
Anot specialistės, dėl pernelyg ilgo sėdėjimo gali sumažėti bendra kūno ištvermė, atsirasti antsvorio problemų, kraujotakos sutrikimų. Taip pat gali pradėti kankinti kaklo ir nugaros skausmai.
ERGO Lietuvoje rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovės Audronės Kupliauskienės teigimu, sveikatą apsidraudę lietuviai vis dažniau draudimo sumas išleidžia būtent su sėdimu darbu sietinų ligų ir sveikatos sutrikimų gydymui bei diagnostikai. Ypač prisireikia gydymo apatinei nugaros daliai ir apskritai stuburui, kurio skausmus patiria daug asmenų.
Raskite progų judėti
Nors tai, ar dirbi sėdimą darbą, ar ne – pasirinksi ne visada, neigiamą poveikį sveikatai galima sumažinti, sako kineziterapeutė S.Povilonytė-Žilinskienė. Pasak specialistės, pirmiausia verta atlikti savo darbo vietos auditą. Geriausia rinktis reguliuojamo aukščio stalą ir kėdę, kurios atlošas nesilanksto. Stalo ir kėdės aukščiai turėtų būti sureguliuoti taip, kad rankos per sulenkimą sudarytų statųjį kampą. Atstumas iki kompiuterio ekrano, sėdint tiesiai, turėtų būti nutolęs per 45 centimetrus.
„Dirbant sėdimą darbą reikėtų stengtis keisti kūno padėtį. Jei yra galimybė – namuose ar biure turite reguliuojamo aukščio stalą – reikėtų bent kelias valandas per dieną dirbti atsistojus. Svarbu atminti, kad stovint negalima remtis į stalą ar kūprintis. Reikėtų stovėti abiem pėdomis tvirtai remiantis į grindis, teisiai laikyti galvą ir stuburą. O svarbiausia – patiems susikurti daugiau progų judėti. Juk galima darbo susitikimus derinti su pasivaikščiojimais gryname ore, dažniau lipti laiptais, o ne naudotis liftu“, – pataria kineziterapeutė.
Geriausia rinktis reguliuojamo aukščio stalą ir kėdę, kurios atlošas nesilanksto.
Anot jos, puikia galimybe pajudėti gali tapti ir pertraukos. Jas reikėtų daryti bent kas valandą ar pusantros – pasivaikščioti, prajudinti raumenis. Neilgas atotrūkis nuo darbo neleis sustingti raumenims ir suteiks atgaivą išvargusiam protui.
„Variantų yra visokių, tik norėkite ir veikite. Net pati ergonomiškiausia kėdė neišspręs problemos, jei nedarysite pertraukų ir nejudėsite. Taip pat reikia nepamiršti ir mankštos po darbo svarbos, ne tik aktyviai judėti, bet ir žinoti, kaip tą daryti taisyklingai, nes kitaip galima sau pakenkti. Tai ypač aktualu susiduriantiems su skausmu – tokiu atveju reikėtų nepabijoti kreiptis į specialistus, kurie ne tik parinks tinkamiausius pratimus, bet ir parodys, kaip juos taisyklingai atlikti“, – pasakoja kineziterapeutė.
