Žiema ir gerklės skausmai – neatsiejami dalykai. Tačiau būtų labai teisinga, jei, vos suskaudus ryklei, nesigriebtume tablečių ar net antibiotikų. Sveikos gyvensenos specialistai įsitikinę – kartais ir paprastos priemonės numalšina nemalonius pojūčius.
Jei tokių pojūčių dar neatsirado, organizmą reikėtų stiprinti profilaktiškai, o tam puikiai tiks kiaulpienės. „Ne tik esu pati tai išbandžiusi, bet tiesiog nuolat jas vartoju“, – sako moteris ir priduria, kad kiaulpienes galima vartoti visus metus: sezono metu – lapus, atėjus žiemai, – šaknis.
„Kiaulpienių lapai yra visiškai nekartūs, mums taip tik atrodo. Juos visą sezoną, nuo pat ankstaus pavasario iki vėlaus rudens, galima dėti į salotas, ir jie puikiai veikia. Galima daryti ir kiaulpienių šaknų arbatą. Kiaulpienių šaknų yra pirkti ir vaistinėje“, – sako žolininkė.
Kiaulpienių lapai yra visiškai nekartūs, mums taip tik atrodo. Juos visą sezoną, nuo pat ankstaus pavasario iki vėlaus rudens, galima dėti į salotas, ir jie puikiai veikia.
Norint pasidaryti šios arbatos, kiaulpienių šaknis iš pradžių reikia sumalti. Vienam puodeliui arbatos reikia vieno arbatinio šaukštelio maltų kiaulpienių šaknų. Tokią arbatą patartina gerti du kartus per dieną. „Labai svarbu gerti ne kas antrą ir kas trečią dieną, o iš eilės septynias ar dešimt dienų. Paskui reikia padaryti pertrauką ir vėl – septynias ar dešimt dienų“, – pabrėžia vaistažolių specialistė.
Pasak jos, ši arbata ne tik stiprina organizmą, bet ir valo kraujagysles, reguliuoja skrandžio, žarnyno darbą. „Visos ląstelės būna kitokios, kai geriam kiaulpienių arbatą. Ji yra viena iš didžiųjų pasaulio vaistažolių, o mes jos taip nevertiname“, – apgailestauja vaistažolių žinovė.
Jos teigimu, profilaktiškai nuo ligų galima pasiruošti ir sveikatos tyrės, kurios receptas labai paprastas: „Paimame dvi citrinas su luobele, suberiame vieną stiklinę spanguolių, įdedame galvutę česnako, išlupę visas daleles, ir 1–3 mažąsias imbiero ataugėles. Visa tai susmulkiname ir sutriname kartu su keliais šaukštais medaus.“
Tokią tyrę reikia vartoti kiekvieną dieną pusę valandos prieš pusryčius ir pietus, užtenka du kartus per dieną. N. Degutienė sveikatos tyrės siūlo pasiruošti nedaug, kad ji būtų šviežia.
Suskaudus gerklei, valgykite citrinas ir atsitūpkite liūto poza
Sveikos gyvensenos žinovė N. Degutienė pataria – kai jau truputį skauda gerklę, reikia valgyti citrinas kartu su luobele. „Kramtyti, valgyti žalias, sultis gerti. Jas reikia tiesiog iškramtyti, nes rūgštinis tirpalas naikina mikrobus, o citrinos pH yra labai žemas – 3 pH. Todėl citrina labai veiksmingai naikina ligos sukėlėjus“, – aiškina N.Degutienė.
Suskaudus gerklei, padės ir jogos pratimas – liūto poza. „Ji yra labai veiksminga. Jei vaikas pasako – oi, mama, man truputėlį gerklę perši, tegul iš karto atsistoja liūto poza, padaro ją tris kartus, ir nebeskaudės“, – tvirtina N.Degutienė.
Ji aiškina, kaip daryti šį jogos pratimą: „Atsiklaupiame, sėdame ant kulnų, išsitiesiame, priekyje padedame rankas, iškeliame galvą, iškišame liežuvį ir žiūrime aukštyn, dar pavartome akis, o liežuvį tempiame prie smakro.“
Tokia poza, pasak sveikos gyvensenos žinovės, reikėtų išbūti 50–60 sekundžių, tada grįžti į pradinę padėti ir vėl pakartoti. „Net dviejų kartų užtenka, ir pradedi jausti, kad gerklės nebeskauda“, – tikina N.Degutienė.
Balso stygoms – lipikų arbata
Specialiai gerklės skausmui mažinti, anot vaistažolių žinovės, nėra jokių žolių mišinių. Tačiau žolių nuovirais galime skalauti gerklę ir taip naikinti bakterijas bei virusus. „Kai skauda gerklę, gargaliuodami skalaujame gerklę šalavijais. Ją taip pat galima skalauti vaistine dirvuole. Tai tokia geltona, aukšta gėlė su smulkiais žiedukais – labai veiksminga“, – pabrėžia žolininkė.
Kai skauda gerklę, gargaliuodami skalaujame gerklę šalavijais. Ją taip pat galima skalauti vaistine dirvuole.
Tie, kas augina graikinius riešutus, turėtų žinoti, kad skalauti gerklei puikiai tinka žalių graikinių riešutų lapų nuoviras, taip pat – ramunėlių nuoviras. „Gerklę skalauti galima ir stipriu druskos tirpalu – į stiklinę du šaukštai. Skalaukite, kol išgargaliuosite visą stiklinę tirpalo“, – pažymi specialistė.
Anot N.Degutienės, kartais skauda gerklę, nes pažeistos balso stygos. Joms, vaistažolių žinovės teigimu, puikiai tinka lipikų arbata. „Lipikas – tai tokia žolė, toks debesėlis mažučių baltų žiedelių ant žalio koto. Būna jie ir geltoni – visi tinka. Retai vartojama, bet, kai susergame balso stygų uždegimu, pati geriausia arbata“, – tvirtina ji.
Gerklei gydyti dar tinka gėlė dedešva. Ją, anot vaistažolių žinovės, galime vartoti tik žalią, nedžiovintą. „Visi žino tokias mažutes kaip sagutės žalias sėklytes, kurias vaikystėje valgydavo. Šviesiai violetiniai žydintys dedešvų žiedeliai ir lapukai kaip skėtukai, kaip vėduoklės“, – apibūdina vaistažolių specialistė. Kai skauda gerklę, reikia gerti šaltą žalių dedešvų arbatą. Iš vakaro didelį šaukštą dedešvų reikia užpilti šaltu vandeniu, ryte pašildyti iki 36 laipsnių ir tokią arbatą gerti du kartus per dieną.
O jei ir tai nepadės, uždėkite ant kaklo karštos druskos, įvynioję ją į marlę, pataria sveikos gyvensenos žinovė.
Eterinius aliejus galite naudoti keliais būdais
N.Degutienė sako, kad skaudančią gerklę galima gydyti štai tokiais aliejais: bergamočių, eukaliptų – citrinkvapių, mėtinių, spindulinių, rozmarinų, šluotinių sėklučių, čiobrelių ir šventųjų bazilikų. Šiuos aliejus, sveikos gyvensenos žinovės teigimu, galima naudoti keliais būdais.
„Galime skalauti riebaliniu tirpalu. Paimame porą šaukštų sezamo aliejaus, įlašiname 3–6 lašelius eterinio aliejaus ir penkias minutes tuo aliejumi skalaujame gerklę – veiksminga“, – tikina moteris. Taip pat galima kvėpuoti aliejaus garus: į dubenį įpylus karšto vandens, įlašinus 3–6 lašelius kurio nors aliejaus, apsigaubti galvą rankšluosčiu ir kvėpuoti 6–9 minutes, pataria specialistė.
„Dar galime skalauti vandeniniu tirpalu. Ant šaukštelio galo (maždaug iki trečdalio) paimame jūros druskos, sodos arba medaus ir įlašiname 3–6 lašelius aliejaus. Tą mišinį ištirpiname stiklinėje šilto vandens ir vėl skalaujame“, – sako sveikos gyvensenos žinovė.
Ji priduria, kad gerklės problemos siejamos su nesugebėjimu ar negalėjimu savęs išreikšti aplinkiniams. „Dažniau gerklę skauda tiems, kurie negali pasakyti tiesos į akis ir yra kerštingi. Jiems daug dažniau skauda gerklę“, – teigia N.Degutienė.
