Įstatymo pataisomis nėra įteisinamas leidimas prekiauti visais nereceptiniais vaistais visose prekybos vietose. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė atskirą tokių preparatų sąrašą, kuris bus nuolat peržiūrimas.
Į šį sąrašą patenka kelios dešimtys vaistų pavadinimų. Įsigaliojus šiems pakeitimams, vaistais nebus galima prekiauti degalinių savitarnos skyriuose, parduoti daugiau nei vienos to paties pavadinimo vaisto pakuotės, taip pat nebus galima siūlyti kito vaisto, jei norimo prekyboje nėra.
Dar vienas argumentas, kuo rėmėsi pataisų iniciatoriai, jog tokį liberalizavimą jau seniai reikėjo įtvirtinti, yra tas, kad daugumoje Vakarų pasaulio valstybių tokia praktika jau senokai egzistuoja. Tačiau šiam sprendimui pritaria ne visi.
Prekybos vaistais liberalizavimo oponentų nuomone, kyla pagrįsta rizika gyventojams perdozuoti vaistų bei „užsiimti“ savigyda, kas pastaruoju metu yra viena problemų, su kuria susiduria mūsų šalies medikai.
Lietuviai gydosi patys
Įvairūs šalies gydytojai bei toksikologai ne kartą yra pabrėžę lietuvių norą ar „gebėjimą“ gydytis patiems. Būtent ši opi problema aktuali Lietuvai. Vakarų pasaulio valstybėse tokių neigiamų bei labai pavojingų gyvybei reiškinių nėra gausu.
Pasak „Medica klinika“ šeimos gydytojos Dovilės Gabrytės, savigyda – iš tiesų dažnas reiškinys Lietuvoje. Kaimynas „gydo“ savo kaimyną įvairiais patarimais. Siūlo išbandyti tai, kas, tarkime, jam pačiam padėjo pasveikti. Tačiau tokio „gydymosi“ rezultatas gali būti priešingas. Kiekvienas vartotojas yra unikalus, ir tas pats vaistas, kuris tiko vienam pacientui, nebūtinai tiks ir kitam.
Tad kiekvienu atveju reikia pritaikyti konkrečiam pacientui tinkamiausią vaistą. Reakcija į galimą vaisto toksiškumą yra labai individuali ir, gydytojos teigimu, tikrai nėra aišku, koks bus tokio „gydymosi“ rezultatas.
„Vaistaligė“ – JAV sparčiai plintanti diagnozė
Kai kurių specialistų teigimu, vaistinės Lietuvoje kūrėsi ne Europos senųjų šalių, o JAV pavyzdžiu.
Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Kristinos Zacharevič, visų pirma reikėtų paminėti faktą, jog didelė dalis JAV gyventojų neturi sveikatos draudimo, tad neturi ir galimybės periodiškai lankytis pas gydytojus, o dauguma pakankamai stiprių vaistų yra nereceptiniai, jais yra prekiaujama prekybos centruose. Todėl kasmet daugybė žmonių į šalies ligonines patenka dėl apsinuodijimo vaistais, t. y. su vadinamąja „vaistalige“.
Kai kurių specialistų teigimu, vaistinės Lietuvoje kūrėsi ne Europos senųjų šalių, o JAV pavyzdžiu.
Kai kurie iš jų nuo šios diagnozės, deja, miršta. Vaistininkės teigimu, pagrindinis vaistininko tikslas ir siekis – padėti, konsultuoti, suteikti būtiną profesionalią pagalbą, nepakenkiant žmogaus sveikatos būklei, tad farmakologine prasme būtų sunku įsivaizduoti, kaip tokie siekiai būtų įgyvendinami prekybos centre ar degalinėje.
Vaistininkai: kas bus atsakingas už konsultaciją?
Vaistininkai vardija galimas naujos tvarkos grėsmes: vaistinės darbuotojai yra savo srities specialistai, nuolat keliantys savo kvalifikaciją įvairiose konferencijose. Kiekvienas vaistininkas asmeniškai atsako už parduodamų vaistų kokybę bei konsultacijas dėl jų dozavimo ir vartojimo. O kas į šiuos klausimus atsakys maisto prekių parduotuvėje ar degalinėje? Kieno tai bus atsakomybė?
Minėto įstatymo pataisos aiškiai nurodo, jog prekybos vietose privalės būti raštiški įspėjimai, jog pardavėjas neteikia informacijos ir konsultacijos apie vaistų vartojimą.
„Visų pirma – tai yra didžiulė atsakomybė. Tiek prekybos centro, tiek degalinės darbuotojas negali prisiimti tokios atsakomybės. Tiek gydytojas, tiek vaistininkas privalo informuoti vartotoją, kaip tinkamai vartoti tą vaistą, kokie galimi šalutiniai reiškiniai ar vartojimo pasekmės. Dažniausiai tai būna nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai yra efektyvūs, greitai numalšina skausmą ir labai tinka darbingo amžiaus žmogui.
Bet prieš parduodami tokį vaistą, mes privalome vartotojo išsiklausinėti, ar jis neserga lėtinėmis ligomis, ar neturi širdies nepakankamumo, inkstų funkcijos sutrikimo, ar nėra kraujavimo iš virškinamojo trakto, ar nėra pasireiškusios alergijos į vartojamą vaistą. Klausimų spektras yra labai platus. Ir šiuos klausimus privalo užduoti tiek gydytojas, tiek vaistininkas. Informacija, kuri pateikta ant vaisto pakuotės, nėra pati reikšmingiausia, nes ją gali perskaityti ir pats vartotojas, įsigijęs vaistą“, – teigia K.Zacharevič.
Lietuva turi kone daugiausiai vaistinių Europoje
„Mano nuomonė šiuo klausimu yra gana kritiška. Tikrai ne bet kokie vaistai turėtų būti parduodami prekybos centruose ar degalinėse. Neturėtų būti prekiaujama vaistais, kuriems reikėtų specialisto konsultacijos. Įvairūs virškinimo fermentai ar aktyvinta anglis, kuria šiuo metu yra prekiaujama ir šalies degalinėse, neturi labai stiprių šalutinių reiškinių ir nereikalauja išsamios specialisto konsultacijos.
Šiuo atveju tokiais vaistais galėtų būti prekiauja prekybos centruose, nesukeliant didelės rizikos. Tačiau net įsigyjant, pavyzdžiui, vaistus nuo uždegimo, turėtų būti suteikiama informacija vartotojui. Jei tokios galimybės nebus, visa informacija dėl vartojimo privalo būti aiškiai ir suprantamai išdėstyta informaciniame lapelyje ar ant vaisto pakuotės“, – teigia šeimos gydytoja D.Gabrytė.
Pasak vaistininkų, Lietuva yra kone daugiausiai vaistinių turinti Europos valstybė ir pagal vaistų prieinamumą užima antrą vietą po Bulgarijos, todėl vaistų prieinamumo problemos esą tikrai nėra.
Kokiais vaistais bus leidžiama prekiauti
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, alternatyvios pardavimo vietos sudarys žmonėms palankesnes sąlygas įsigyti reikiamų vaistų, kai artimiausia vaistinė yra toli arba uždaryta, o nedelsiant reikalingi vaistai lengviems simptomams šalinti. Žinoma, svarbu suprasti ir tai, kad gyventojai bus apsaugoti nuo neracionalaus vaistų vartojimo.
„Tuo tikslu alternatyviose prekybos vietose bus leidžiama įsigyti tik ribotą kiekį vaistų, reikalingų nesudėtingiems negalavimams šalinti, pavyzdžiui, tuos, kurių sudėtyje yra paracetamolis, ibuprofenas. Vaistai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti sveikatai, o žmonės ne visada turi pakankamai žinių įvertinti vieno ar kito vaisto tinkamumą negalavimui gydyti“, – teigė K.Garuolienė.
Anot jos, svarbu užtikrinti, kad pacientai mažmeninės prekybos vietose nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistų ir juos neracionaliai vartoti. Tad savitarnos skyriuose nebus galima laikyti ir parduoti vaistų, teikti farmacinę ar reklaminę informaciją, etiketėse skelbti nuolaidų, o vaistų kainos negalės būti didesnės, nei vaistinėse.
Tuo tikslu nustatytos ribos, kurių nebus galima peržengti formuojant vaisto kainą. Ant vaistų pakuočių pirkėjai matys galutinę kainą, o juos įsigyti galės tik vyresni nei 16 metų žmonės ir tik vieną to paties preparato pakuotę.
Užtikrinant saugumą, prekybos vietose galima bus prekiauti ne visais nereceptiniais vaistais, o tik tais, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas ir yra įtraukti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tvirtinamą sąrašą.
Į jį bus įtraukti vaistai, skirti suaugusiesiems arba vaikams nuo 12 metų, su viena veikliąja medžiaga, mažiausiomis galimomis pakuotėmis ir tik tam tikrų dažniausiai vartojamų grupių vaistai nuo uždegimo, priklausomybei nuo tabako gydyti, antiseptiniai vaistai bei vietiškai vartojami vaistai, skirti burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, kurių sudėtyje nėra etanolio.
Iš viso bus galima parduoti tik 50 tam tikrų vaistų. Šis sąrašas bus patvirtintas kitų metų pradžioje, kai sausio 1 d. įsigalios įstatymas, ir jis bus periodiškai peržiūrimas.
