Kuo daugiau gilinamės, tuo sunkiau pasirinkti
„Šiais laikais maisto tema yra taip smarkiai neurotizuota, kad net kyla klausimas: valgau, kad gyvenčiau, ar gyvenu, kad valgyčiau?
Mūsų santykis su maistu slypi giliai pasąmonėje, nes valgyti mes pradėjome anksčiau nei kalbėti ir suvokti save. Maistas kūdikystėje mums buvo komfortas, santykis su mama, saugumas. Todėl maisto tema dažnai būna jautri, nepriklausomai nuo to, ar ji susijusi su pomėgiu skaniai pavalgyti, ar su sveikos gyvensenos klausimais.
Galiausiai supratau, kad ribojimai ne tiek veikia mano kūną, kiek mano psichiką.
Pati esu turėjusi valgymo sutrikimą. Santykio su maistu atstatymas man užtruko gerą dešimtmetį. Pradžioje tai buvo tipiškas anoreksinis elgesys, tačiau ilgainiui, mano būsenai gerėjant, tapau apsėsta sveikos mitybos. Ilgą laiką nevalgiau mėsos, tiek pat nevalgiau grūdų. Ir kuo daugiau skaičiau apie mitybą, tuo sunkiau buvo suprasti, ką valgyti.
Tie, kurie taip pat bandė gilintis į šią temą, mane puikiai supranta. Negaliu pasakyti, kad kažko atsisakiusi jaučiausi geriau ar blogiau. Tačiau galiausiai supratau, kad ribojimai ne tiek veikia mano kūną, kiek mano psichiką. Tikrai pajaučiau, kad mano psichologinę savijautą tokia mityba veikia neigiamai.
Sutinku pavienių žmonių, kuriems nekyla minčių dėl maisto pasirinkimo. O aš save dažnai pagaudavau ir dar pagaunu mąstant: „Visai gerai būtų lašišos, bet kaip jos augintos... Tada tuno, bet tune yra visokių metalų... Gerai, tuomet grikių. Bet gi lektinai… Tada juodo šokolado, bet ne, jau po aštuntos, kofeino nereikėtų prieš miegą“, – dalinosi Y.Asovskaja.
Maisto neurotizavimo pasekmės
Pasak gydytojos, mes neurotizuojame maisto temą ir tik dar daugiau streso sau sukeliame. Be to, nuo to, ką mes galvojame apie valgomą maistą, priklauso, kaip mes jį virškiname ir panaudojame. Jei valgant maistą mums kyla net menkiausia mintis, kad jis gali būti pavojingas, įsijungia alfasimpatinė (streso) nervų sistema.
„Už virškinimą atsakinga parasimpatinė nervų sistema. Kitaip ji vadinama „poilsio ir virškinimo sistema“. Bet mes taip pat turime labai jautrią alfasimpatinę nervų sistemą, kuri reaguoja į bet kokį stresą – tiek išorinį, tiek vidinį.
Todėl, kai valgydami pradedame galvoti apie tai, kad maistas yra blogas, ši nervų sistema iš karto suaktyvėja ir sutrikdo mūsų virškinimą, nes ji atsakinga ne už virškinimą, o už išgyvenimą. Kalbant evoliuciškai, ji mums padeda bėgti nuo užklupusios meškos.
Nuo to, ką mes galvojame apie valgomą maistą, priklauso, kaip mes jį virškiname ir panaudojame.
Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis maistą, kurį suvalgėme, blogai suvirškinsime ir negausime iš jo visų naudingų medžiagų, nes dėl alfasimpatinės sistemos aktyvumo neišsiskirs kasos sultys, tulžis, padedanti virškinti. Maistas tarsi sustos ir mes sakysime – na va, žinojau, kad nereikėjo valgyti. Tačiau klausimas – tikrai buvo negeras maistas ar mūsų mintys pakišo koją?“ – svarstė pašnekovė.
Kai kurie produktai kaip pavojingi gali būti įrašyti net mūsų pasąmonėje. Pavyzdžiui, vaikystėje persivalgėte braškių ir jums buvo bloga. O tėvai, užuot paguodę, dar ir aprėkė, kad reikėjo galva galvoti. Ir štai nuo braškių jums dabar visuomet bloga, o gal ir nuo visų raudonų uogų (vaiko psichika viską apibendrina iki grupių), nes pasąmonės lygmenyje užsifiksavę, kad jas valgyti yra pavojinga: ne dėl to, kad buvo bloga, bet dėl to, kad tėvai nubaudė.
Buvo atliktas įdomus tyrimas, kurio metu žmonėms buvo pasiūlyta gerti pieno kokteilius. Pirmasis buvo pavadintas nuodėmingu kokteiliu, turinčiu 640 kcal, antras esą buvo sveikas ir turėjo tik 140 kcal, nors buvo tas pats kokteilis. Matavo bado arba apetito hormono grelino (ghrelino) atsaką. Abiem atvejais jo rodikliai labai skyrėsi.
Pasak neuromokslininkės Lisos Fieldman Barrett, panašiai mūsų smegenys ir kūnas reaguoja, kai mes valgome keksiukus. Jei vadiname juos mufinais (sveikesnės sudėties keksiukais) ir valgome juos ryte, kūnas reaguoja kaip į pusryčius, o jeigu vadiname juos desertiniais keksiukais, tuomet kūnas į juos reaguoja kaip į cukraus bombą, nors produktų sudėtis ta pati.
„Taigi neurotizuotas požiūris į maistą, ieškant vis sveikesnių alternatyvų, gali iš tiesų sukelti priešingą efektą“, – įspėjo medikė.
Sveikos mitybos gairės
Taigi, jei nuo klausimo, ką man valgyti, jums pradeda skaudėti galvą, verta savęs paklausti, kodėl mano santykis su maistu yra toks sudėtingas?
Pasak Y.Asovskajos, tai nereiškia, kad reikia tapti savo pilvo vergu ir valgyti viską iš eilės. Tačiau valgymas turi teikti malonumą ir valgant reikia valgyti.
Pirmiausiai maistą būtina kramtyti. Kad šis procesas būtų kokybiškas, įrankius reikėtų padėti ant stalo ir atsidėti kramtymui. Suprantama, kad prie kompiuterio, dirbant, skaitant, kokybiškai pavalgyti neįmanoma. Valgymo aplinka turi būti maloni. Tobula tai daryti geroje kompanijoje, bendraujant, nes gera atmosfera taip pat pagerina virškinimą.
Valgymas turi teikti malonumą ir valgant reikia valgyti.
Be abejo, tam tikros sveikos mitybos gairės yra. Ir jos labai paprastos. Pašnekovė pateikė patarimus, kuriuos siūlo pasauliniu mastu žinomas gydytojas dr. Kamyaras M. Hedayatas.
1. Valgydami valgykite. Kramtykite, o ne užsiimkite kuo nors kitu. Dėkokite už maistą.
2. Porcijas sumažinkite 10 proc. nuo bazinio poreikio.
3. Dažnai vartokite žolelių arbatos, daržovių (ypač prieskoninių žolelių ir kitų prieskonių, kurie gerina virškinimą, šakniavaisių, žalių lapinių daržovių, dumblių), grūdų (rudų ryžių, grikių, bolivinių balandų, avižų), žuvies (silkės, sardinės, lašišos, skumbrės), jogurto, kefyro, miško uogų, obuolių, ananasų, medaus, baltos mėsos, fermentuoto maisto, gerųjų riebalų (alyvuogių, linų sėmenų aliejaus).
4. Ne kasdien vartokite kavos, riešutų, raudonos mėsos, kietojo sūrio (brandinto daugiau kaip 18 mėnesių).
5. Venkite kviečių, pieno, cukraus.
6. Jei galite, rinkitės ekologišką maistą, be antibiotikų.
7. Nekepkite maisto keptuvėje.
8. Viską darykite su saiku, įskaitant ir saiką.
Kodėl reikia vengti pieno produktų
Iš šių rekomendacijų turbūt prieštaringiausiai vertinami pieno produktai. Mat vieni specialistai pataria jų vengti, o kiti – kaip tik vartoti.
„Pieno produktai tinka tik rauginti – iki 100 ml per dieną. Mat net ir tie žmonės, kurie pieną virškino gerai, su amžiumi praranda fermentus, kurie padeda jį virškinti. Pavyzdžiui, aš pati iki 30 metų galėdavau gerti kavą su pienu, o dabar jau nebegaliu. Pateiktos gairės remiasi tuo, kad šiandien daugelio žmonių kasos funkcija yra susilpnėjusi. Tai gali būti susiję su tam tikrais mūsų mitybos įpročiais, dideliais maisto kiekiais, taip pat ir su gyvenimo būdu bei stresu, kuris per tam tikrus hormonus neigiamai veikia kasos funkciją.
Kasa labai aktyviai dalyvauja mūsų energijos gamyboje. Tai vienas pagrindinių organų, atsakingų už virškinimą, o energiją mes gauname būtent per virškinimo sistemą. Todėl dažnas žmogus turi įvairių virškinimo sutrikimų – ar rūgštis kyla, ar vidurius pučia. Tikrai labai retai sutinku žmogų, kuris neturėtų jokių nusiskundimų dėl virškinimo“, – pasakojo gydytoja.
Pašnekovės teigimu, žmogui būtina gauti tam tikrą kiekį baltymų iš mėsos. Endobiogeniniai tyrimai leidžia apskaičiuoti indeksą, kuris rodo, kaip žmogus toleruoja mėsos baltymus. Pasirodo, netoleravimas nustatomas tik pavieniais atvejais. Paradoksas: dažniausiai jį turi žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriems reikėtų riboti mėsą, bet jie kaip tik to nedaro.
Reikia tiesiog laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, nes jokių stebuklingų produktų nėra.
„Taigi iš praktikos pastebiu, kad daugeliui žmonių reikia mėsos, tik nereikia pulti į kraštutinumus – jos valgyti tris kartus per dieną. Deja, kiti produktai šių baltymų negali pakeisti. Riešutuose yra kokybiškų baltymų ir daug gerųjų riebalų, bet jie pakankamai sunkiai virškinami. Ankštinėse daržovėse, kurios taip pat gali būti baltymų šaltinis, esantys lektinai siejami su bendru organizmo uždegimu ir autoimuninėmis ligomis. Todėl šių produktų nereikėtų valgyti dažnai. Ir jie neturėtų būti pagrindinis baltymų šaltinis“, – tikino Y.Asovskaja.
Apibendrindama ji patarė labai gerai įvertinti, koks maistas jums tinka, pagal savo pojūčius, nes žmonės yra skirtingi. Iš esmės, jeigu nėra kokių nors rimtų lėtinių ligų, reikia tiesiog laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, nes jokių stebuklingų produktų nėra.
Kokie simptomai rodo, kad žmogus netoleruoja kokio nors produkto? Pirmiausia reikia stebėti virškinimą – ar nekyla rūgštis, nepučia vidurių. Maisto netoleravimas nebūtinai turi būti toks stiprus, kad iš karto pasireikš viduriavimu. Gali atsirasti šleikštulys, sunkumas skrandyje, gali blogėti odos būklė, atsirasti bėrimas ar kimštis poros, galiausiai pasireikšti silpnumas, nuovargis. Mat, jeigu valgome produktus, kurių negalime gerai suvirškinti, virškinimui išeikvojama labai daug jėgų.
