Į tris tipus (A, B ir C) skirstomi gripo virusai plinta oro-lašeliniu būdu, jais dažniausiai užsikrečiama prastai ventiliuojamose ar mažose erdvėse. C gripo virusas žinomas kaip lengvos formos ligos sukėlėjas, tačiau A ir B tipo gripo virusai gali sukelti epidemijas. Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, A gripo virusas šiemet jau buvo užfiksuotas keliuose ėminiuose.
Nuo kosulio iki sepsio
Nors pagrindiniai gripo simptomai, tokie kaip karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, raumenų silpnumas ir skausmas būdingi didžiajai daliai užsikrėtusiųjų, kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinamojo trakto sutrikimai, pavyzdžiui viduriavimas ar vėmimas. Anot šeimos gydytojos N. Sakalauskės, gripas ir daugybė kitų virusų dalinasi panašia simptomatika, tačiau sergant gripo infekcija kyla nemaža komplikacijų rizika.
„Neretai gripas sukelia vidutinio sunkumo formų šalutinius susirgimus, tokius kaip sinusitas ar ausies uždegimas. Sunkesniais atvejais infekcija gali virsti plaučių uždegimu, nemenkai sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, pažeisti kvėpavimo organus, inkstus, raumenis ar net smegenis. Retais atvejais gripo viruso sukeltas organizmo uždegimas išsivysto į sepsį.
Tam, kad nekeltų savo ir kitų gyvybėms pavojaus bei išmokytų organizmą kovoti su gripo virusu, daugybė žmonių pasirenka vakcinaciją. Kadangi gripo virusai mutuoja ir mokslininkams tenka kasmet tobulinti vakcinų sudėtis pagal tuo metu vyraujantį viruso tipą, prasidedant gripo sezonui visada raginame pacientus pasiskiepyti ir suaktyvinti organizmo gynybines ląsteles. Kuo daugiau žmonių apsisaugos nuo viruso, tuo labiau sumažės tikimybė susirgti kitiems“, – sako gydytoja.
N. Sakalauskė paaiškina, kad savo sveikata reikėtų rūpintis nuolat, tačiau apie vakcinaciją vertėtų pagalvoti dar prieš prasidedant gripo viruso plitimo pikui. Visgi, tai nereiškia, kad nespėjus pasiskiepyti tikslingu laiku, galimybė apsisaugoti pradingsta – skiepytis galima ištisus metus. Svarbu atsiminti, kad pilna organizmo apsauga susiformuoja maždaug po dviejų savaičių nuo skiepo dienos.
Gripo vakcina jau daug metų laikoma pačia saugiausia ir patikimiausia prevencine priemone, apsaugančia ne tik nuo gripo ligos, bet ir nuo grėsmingų viruso sukeliamų komplikacijų. Ekspertė paaiškina, kad svarbiausia yra paskiepyti tuos, kurių imuninė sistema būtų per silpna apsiginti pati: lėtinėmis ligomis sergančius ir vyresnio amžiaus žmones bei mažamečius vaikus. Rekomenduojama skiepyti ir nėščiąsias – tokiu atveju suformuojama dvejopa apsauga: tiek mamos, tiek vaisiaus.
Nauda nusveria riziką
Anot „Antėja“ šeimos gydytojos N. Sakalauskės, informacijos internete gausa ir nepažįstamų asmenų patirtys neretai klaidina pacientus. Vis dėlto svarbu žinoti, kad kiekvienas organizmas yra individualus ir jo reakcijos tiek į pačius virusus, tiek į vakcinas ar net vaistus gali kardinaliai skirtis.
„Kai kurie žmonės yra klaidingai įsitikinę, kad suleidus gripo vakciną, jų organizmai neva užkrečiami pačiu virusu. Taip tikrai nėra – vakcinos darbas yra išmokyti paciento imuninę sistemą pagaminti užtektinai virusą sunaikinti galinčių ląstelių. Kai kuriomis vakcinomis, pavyzdžiui koronaviruso ir gripo, netgi galima pasiskiepyti tą pačią dieną kartu.
Jei po vakcinacijos pasireiškia šalutiniai simptomai, tokie kaip dūrio vietos patinimas ar raudonis, rečiau – galvos skausmas, nuovargis ar pakilusi temperatūra, tereiškia, kad organizmas mokosi apsiginti“, – paaiškina gydytoja N. Sakalauskė.
Anot jos, pats svarbiausias aspektas medicinoje, kuriant vakcinas ir vaistus, yra rizikos ir naudos santykis. Vaistų ir skiepų registracija Europoje apima sudėtingus bei painius procesus, kurie užtikrina registruojamų preparatų veiksmingumą ir teikiamą naudą sveikatai. Kiekvieno medikamento ar vakcinos nauda turi būti pagrįsta ilgai trunkančiais tyrimais, šalutinių efektų įvertinimu ir turi atitikti specialius saugumo reikalavimus. Tai, kad turime galimybę pasiskiepyti nuo kadaise daugybę mirčių sukėlusių virusų, yra kruopštaus daugybės mokslininkų darbo nuopelnas.
