Globa – ikimokyklinio amžiaus vaikams
„Pradžioje subursime vieną penkių ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę, jei viskas bus gerai, atsiras ir antra tokia grupė, – pasakojo Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė dr. Audronė Prasauskienė. – Vaikams bus atlikti tyrimai, kurie padės nustatyti ar jie tikrai serga autizmu”.
Vaikai bus mokomi pagal vieną pagrindinių, plačiai taikomų, autistų ugdymo metodų – TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication Handicapped Children) metodiką. Šis metodas padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir tarnauja kaip komunikacijos priemonė autizmo sutrikimą turintiems asmenims.
Kas yra autizmas?
Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl liga pasireiškia skirtingai kiekvienam individui – gali būti susieta ir su švelnesniais ženklais bei simptomais. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.
Dr. A.Prasauskienė pastebi, kad šiandien ši liga pasitaiko vis dažniau ir nors gydytojai išmoko geriau atpažinti šią ligą, rasti ligos priežastis visdar yra sudėtinga.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad liga turi stiprų genetinį pagrindą, net 70% vaikų sergančių autizmu turi ir protinį atsilikimą. Visgi egzistuoja nedidelė dalis šį sutrikimą turinčių vaikų, kurie pasižymi ne eiliniais gabumais – pavyzdžiui ypatingai gera atmintimi.
Vaikais rūpinsis užsienyje stažavęsi specialistai
Autizmu sergančius vaikus globos ir jiems programas rengs Didžiojoje Britanijoje TEACCH metodo stažuotėse dalyvavusios Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” specialistės – logopedė Asta Kilienė ir psichologė Milda Kuzmickaitė.
Dr. A.Prasauskienės teigimu, vaikams, kuriems yra diagnozuotas autizmas yra būtinas nuolatinis dėmesys ir kryptingas jų ugdymas.
„Su vaiku reikia dirbti mažiausiai penkias valandas per dieną – didžioji dalis tėvų nesugeba tiek laiko skirti nuosekliam vaiko ugdymui, o kaikuriuose darželiuose atsiradę specialios grupės autizmu sergantiems vaikams nesuteikia tokios profesionalios, pasaulyje patikrintais metodais paremtos vaikų ugdymo sistemos”, – teigė A.Prasauskienė.
Didžiausia problema – finansai
Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” direktorė dr. A.Prasauskienė pripažino, jog didžiausia problema yra ta, kad ši programa nėra finansuojama valstybės – patys autizmu sergančių vaikų tėvai turės susimokėti už šią paslaugą.
„Tai mūsų nestebina. Jau nuo 1995 metų turime grupę vaikų su įvairiomis negaliomis, tačiau Kauno miesto savivaldybei neatrodo, kad tokie projektai būtų verti dėmesio, – apie esamą situaciją pasakojo A.Prasauskienė. – Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymuose yra mus palaikančių punktų, finansavimo tokioms programoms mes negauname”.
Gydytojos teigimu, finansuojant tokias programas, žymiai daugiau neturtingų šeimų turėtų galimybes ugdyti ir lavinti vaikus pagal tikruosius jų poreikius.
