Bando įteisinti preparatus su kanapėmis
„Kaip žinome, 3 proc. Lietuvos gyventojų šiandien serga vėžiu, tai yra apie 100 tūkst. žmonių. Daliai iš jų gali būti skiriamas gydymas medicininėmis kanapėmis, bet ne Lietuvoje. Pas mus skausmas ir kiti ligos sukelti simptomai malšinami morfijumi – opiatų pagrindu pagamintais vaistais, prie kurių tiek psichologiškai, tiek fiziškai priprantama.
Dėl savo gyvybės priversti kovoti žmonės renkasi arba opiatus, arba ryžtasi tapti nusikaltėliais ir ieškoti alternatyvaus gydymo, kuris dalyje ES šalių įteisintas, bet pas mus nelegalus. Medicininės kanapės prieinamos Graikijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys Mykolas Majauskas.
Pasak jo, nesiūloma įteisinti kanapių rekreacijai ir keisti su tuo susijusią teisinę sistemą, bet norima, kad onkologiniams ligoniams turi būti prieinamas geriausias gydymas, taip pat ir medicininėmis kanapėmis. Siūloma pradėti nuo Europos Sąjungoje registruotų vaistų, kurie savo sudėtyje turi medicininių kanapių. Būtent toks teisės akto projektas yra registruotas.
Agonija truko pusmetį
Per šiuos metus tėtį palaidojęs Julius tikino, kad jo tėvas, sirgdamas onkologine liga, išgyveno dvejus su puse metų viršvalandžių.
„Likus pusei metų situacija tapo kritinė. Jis tapo tikrai sunkiu ligoniu – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Medikai primygtinai siūlė jį guldyti į slaugos ligoninę, bet mes suvokėme, kad ten su juo niekas nežais, jis bus pripumpuotas tam tikrų preparatų ir praktiškai taps daržove.
Mes jį slaugėme namuose ir naudojome medicinines kanapes, kurios labai padėdavo kritiniais momentais – numalšindavo skausmą, keldavo apetitą, kas buvo labai svarbu, nes onkologiniams ligoniams valgymas yra problema. Ir svarbiausia, kad per tą pusmetį, kurį iš tiesų galima pavadinti agonija, jos padėdavo pakelti nuotaiką. Ir gerai pagalvojus, tų pokalbių, kuriuos turėjome per tuos pusę metų, tų nuostabių akimirkų tokioje sudėtingoje situacijoje galėjo nebūti, jei mes nebūtume vartoję medicininių kanapių“, – tikino pašnekovas.
Svarstė galimybę nelegaliai pasigaminti aliejaus
Domanto tėvui, kaip ir daugeliui sergančiųjų skrandžio vėžiu, liga buvo diagnozuota jau pažengusi – ketvirtoje stadijoje. Apie 80 proc. pacientų ši liga nepagydoma ir mirtis neišvengiama.
„Metastazės buvo kepenyse, plaučiuose ir su visa pagarba gydytojams, iš kurių gavome geriausią įmanomą gydymą, suprantama, kad ieškojome dar neatrastų galimybių, norėdami padėti mums brangiam žmogui. Vienas iš jų buvo kanapių aliejus. Kadangi legaliai jo įsigyti neįmanoma, svarstėme apie galimybę jį pasigaminti. Cheminis procesas gana sudėtingas, degi aplinka, galima sudegti, sprogti.
Visgi atrodė, kad tai įmanoma, nepaisant to, kad mažiausiai aliejaus dozei reikia 40 kg kanapių. Tai buvo bene vienintelis dalykas, kuris mane sustabdė, nes transakcija su 40 kg kanapių atrodo pernelyg pavojingai. Nors nesidomėjau, kokia grėsmė – kiek laiko reikėtų praleisti įkalinimo įstaigoje, mes nei nežinojome, kur tiek kanapių gauti, nei norėjome dalyvauti tokioje operacijoje“, – pasakojo vyras.
Aišku, kas ieško, tas randa. Kanapių aliejaus susiveikė pats Domanto tėvas. Ir tai buvo bene vienintelis dalykas, kuris padėjo jam sunkiausiomis akimirkomis, kai nepadėdavo jokie kiti vaistai.
„Mano tėtis turėjo labai gerą humoro jausmą ir dažnai juokaudavo: „Aš nueinu pas daktarus, mes sėdime ir šnekame, kad daugiau nebėra ką daryti, ir tada pasakoju, ką aš darau ir kas man padeda. Kai jis nuvyko į Prancūziją konsultuotis pas geriausius pasaulio onkologus ir papasakojo, kokius medikamentus jis vartoja, prancūzai pasakė, kad jie negali niekuo daugiau padėti, nes jis vartoja tai, ko jie net negalėtų jam išrašyti.
Tėtis užaugo gana griežtoje šeimoje, kurioje požiūris į narkotikus buvo labai vienareikšmis. Kažkada pas mane radęs žolės likučių, jis tiesiai šviesiai pasakė: „Jeigu tu jautiesi pakankamai suaugęs rūkyti tai, tai galbūt tau laikas būti pakankamai suaugusiu ir gyventi atskirai. Ironiška, bet gyvenimo pabaigoje kanapės buvo bene vienintelis jam padedantis dalykas“, – atviravo mirusiojo sūnus.
Pati būdama medikė, jautėsi kaip nusikaltėlė
Ievos mamai prieš dvejus metus buvo diagnozuotas labai staigus, greitas kiaušidžių vėžys. Chemoterapeutai tiesiai šviesiai pasakė, kad gali suteikti tik paliatyvią pagalbą, t. y. malšinti simptomus, bet ne gydyti.
„Bandėme pusę metų gydytis, bet tai ir tebuvo paliatyvioji pagalba. Po chemoterapijos mamos organizmas visiškai išseko, todėl pradėjome ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Gaila, kad bendraudama su gydytojais, nors pati esu medikė, kartais jausdavausi kaip nusikaltėlė, nes siūlau preparatus, kurie yra nelegalūs.
Visgi labai džiaugiuosi, kad ryžomės juos naudoti, nes mamos išėjimas buvo orus. Tik likus kelioms dienoms iki mirties teko naudoti morfijų, visą kitą laiką mama buvo sąmoninga, mes turėjome nuostabių pokalbių. Tik gaila, kai tu gauni tą slaptą preparatą, kurį tau perduoda kitas pacientas, bet iš tiesų nesi tikras dėl to, ką turi. Būtų visai kita situacija, jei preparatas būtų legalus ir registruotas, tuomet būtų aiški šio preparato sudėtis“, – svarstė moteris.
Medicininės kanapės padėjo grįžti į darbą
Goda dvejus metus iš arti stebėjo savo patėvio, sirgusio limfoma, ligą. Šalia standartinio gydymo šeima bandė įvairius alternatyvius būdus, tačiau niekas nepadėjo. Iš kito paciento sužinojęs apie medicinines kanapes, vyras pabandė jas.
Medicininių kanapių aliejus buvo bene vienintelis vaistas, likęs jo racione.
„Buvo nuostabu, kad jas vartodamas jis vėl galėjo dirbti, jam grįžo apetitas, jis galėjo normaliai maitintis, sustiprėjo, ir tą laikotarpį, kuris jam buvo likęs, galėjo pragyvent oriai, nors vėžys jam buvo diagnozuotas trečioje stadijoje ir toliau viskas ėjo tik blogyn.
Prisimenu, kai buvo likusi savaitė iki jo mirties. Gydytojai jį išleido iš ligoninės namo, kad mes galėtume su juo praleisti paskutines jo gyvenimo dienas. Jis atsisakė labai daug jam išrašytų vaistų, nes nebegalėjo ištverti šalutinių poveikių. Medicininių kanapių aliejus buvo bene vienintelis vaistas, likęs jo racione.
Likus parai iki mirties jis jau nebegalėjo nieko valgyti, vos galėjo su mumis kalbėti, bet iš paskutinių jėgų prašydavo, kad į šaukštelį įlašintume jam kanapių aliejaus. Likus parai iki jo mirties buteliuke buvo likusi paskutinė dozė. Tai pamatęs, jis sukaupė visas jėgas ir pasakė mano mamai: „Būk gerutė, rytoj nupirk aliejaus, nes jis man labai padeda.“ Deja, to rytojaus jis nebesulaukė“, – pasakojo Goda.
Beje, prieš metus jos patėvis Algimantas pats sėdėjo toje pačioje Seimo spaudos konferencijų salėje ir kalbėjo: „Per metus gydymo esu matęs daugybę pacientų. Ir matau, kaip jaučiasi žmonės, kurie vartoja standartinius vaistus, ir tie, kurie vartoja kanapes. Ar kanapės gydo, nežinau, bet ir cheminiai vaistai negali šimtu procentų padėti. Tačiau savijauta nuo jų tikrai geresnė: aš turiu ir apetitą, ir nuotaiką, ir fizinė savijauta daug geresnė.“
Vartodama opiatus tapdavo daržove
Nebėra dar vienos anapilin išėjusios kovotojos – Janitos, kuri savo istorija dalinosi ir su 15min skaitytojais. Ji buvo viena iš medicininių kanapių legalizavimo iniciatorių.
„Janita atėjo pas mane į Seimą, padėjo ant stalo morfijaus buteliuką ir pasakė: „Kai juos vartoju, esu prikaustyta prie lovos, guliu kaip daržovė ir negaliu pakilti.“ Tada ištraukė medicininių kanapių buteliuką ir pasakė: „Kai vartoju medicininių kanapių aliejų, esu gyva, aš galiu kalbėti, aš galiu būti čia.“ Aišku, tai nėra panacėja ir šimtaprocentis išgijimo būdas, bet tai padeda žmonėms gyventi oriai ir malšinti skausmus bei kitus simptomus be pašalinio poveikio“, – prisiminė M.Majauskas.
Kai metastazės nukeliavo į kaulus, Janitai prasidėjo labai stiprūs skausmai, o medikai jai galėjo pasiūlyti tik opiatus, kurie visiškai sutrikdydavo jos kasdienį gyvenimą. Todėl ji pradėjo pati ieškoti alternatyvų.
„Daug domėjausi ir atradau kanapes. Kai galiu finansiškai, deja, negaliu to daryti nuolat, opiatus keičiu kanapėmis. Ir vėl grįžtu į gyvenimą. Tiesa, tenka ištverti išėjimo iš opiatų periodą, nes prie jų visgi priprantama. O prie kanapių – ne. Kai opiatų nevartoju, nėra jokių pašalinių simptomų“, – prieš metus kalbėjo moteris.
Mokslinių įrodymų apie kanapių poveikį daugėja
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidento Gedimino Žižio, liga yra toks dalykas, kuris nepaiso nei tikėjimo, nei politinių ar kitokių pažiūrų, todėl turėtume visi susitarti ir priimti racionalų sprendimą.
„Mūsų žiniomis, spalio mėnesį Sveikatos reikalų komitete jau bus svarstomas šis klausimas, tačiau nuojautų, kad greitai bus priimtas teigiamas sprendimas, mažai. Todėl norime priminti sveikatos politikams, kad laikas veikia negailestingai, nes prarandame žmones. Kasmet atsiranda 18 tūkst. naujų onkologinių ligonių ir apie 60 proc. diagnozuojamų vėžio atvejų yra trečia ar ketvirta stadija. Šiems pacientams reikia minėtų preparatų, – tikino pašnekovas.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos dr. Birutės Brasiūnienės, pastarąjį dešimtmetį informacijos apie kanapes ir jų cheminius produktus tikrai daugėja.
„Mes girdime ne tik asmenines istorijas, bet daugėja ir atliekamų klinikinių tyrimų. Apie nuskausminamąjį kanabinoidų poveikį yra žinoma jau labai seniai. Jie veikia specifinius receptorius organizme. Taip pat žinoma, kad šios medžiagos puikiai mažina pykinimą, vėmimą ypatingai sunkių chemoterapijų metu, gerina nuotaiką, didina apetitą ir žmogus gali priaugti svorio, kas labai svarbu.
Taip pat daugėja žinių, kad kanabinoidai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dar viena nauja tendencija – imunomoduliuojantis poveikis. Tai reiškia, kad galbūt ateityje galėsime sulaukti naujienų, kad šios medžiagos veikia ir vėžinę ląstelę. Taigi turi daugėti įrodymų, kuriais bus galima remtis ir tuos vaistus įtraukti į gydymo algoritmus.
Nacionaliniame vėžio institute, mano žiniomis, taip pat planuojami moksliniai tyrimai, tiesa, kol kas tik ląstelių lygmenyje. Pasaulyje šiuo metu yra trys vaistai kanabinoidai, kurie turi aiškiais indikacijas ir užsienyje skiriami stipriam pykinimui ir vėmimui slopinti, svorio priaugimui ir pan. Tai dažniausiai susiję su gyvenimo kokybe, bet užsienyje tam skiriama tikrai daug dėmesio“, – tikino medikė.