Priežastis gali būti ir stresas, ir cukrinis diabetas
Tai, kad tam tikrais atvejais rankos ir kojos atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys - natūralu. Ant pėdų ir plaštakų yra daugiau jungiamojo sausgyslinio audinio ir mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebalinio audinio, kuris efektyviai sulaiko šilumą. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Taigi čia patenka mažiau kraujo, kuris padeda sušilti. Tačiau jei rankos ir kojos šąla net nesant šaltoje temperatūroje – galima įtarti kraujotakos sutrikimą arba ligą.
Kaip pasakoja viena iš vaistinių tinklo „Eurovaistinė” inicijuoto „Geros savijautos gido” sudarytojų, klinikos „Dietos sistema" gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė, galūnės šąla ir sutrikus periferinei kraujotakai, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, esant žemam kraujospūdžiui, sergant cukriniu diabetu, nervų sistemos ligomis.
„Šaltuoju metų sezonu vis daugiau žmonių skundžiasi šąlančiomis rankomis ir kojomis. Dalis žmonių su tuo kovoja visa gyvenimą, kitiems galūnės pradeda šalti susirgus kokia nors liga. Vis dėlto dažniausia rankų ir kojų šalimo priežastis – kraujotakos sutrikimai. Dėl nuovargio, nerimo, streso, skysčių ar mikroelementų trūkumo susiaurėja arterijos ir į galūnes patenka mažiau kraujo“, – pasakoja Ignas Incius, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkas.
Kraujos sutrikimo priežastis gali būti stresas, nerimas, nuovargis, skysčių ir mikroelementų trūkumas. Jei priežastis iš tiesų tik nerimas bei pervargimas, paprastai žmogaus būklė pagerėja pradėjus laikytis darbo ir poilsio režimo, vengiant stresų ir pan. Tačiau šąlančių galūnių priežastys – ne visada tokios paprastos.
Jei kojos ar rankos šąla net tada, kai tam nėra paprastai paaiškinamos priežasties – tai gali būti rimtesnių ligų simptomas. Šąlančiomis galūnėmis skundžiasi tie, kurių žemas arterinis kraujo spaudimas, sergantys ateroskleroze, širdies nepakankamumu. Toks simptomas gali būti ir sutrikusios skydliaukės, cukrinio diabeto, mažakraujystės ir Reino sindomo požymis.
Šąlančių galūnių priežastis gali būti ir žmogaus gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, rūkantys asmenys galūnių šąlimu skundžiasi kur kas dažniau, mat dėl kenksmingų medžiagų susiaurėja kraujagyslės, kraujas tinkamai nebecirkuliuoja ir nepasiekia galūnių.
Padės ir paprastos priemonės
Jei šąlančios galūnės nėra rimtos ligos simptomas, su tokiu sutrikimu susitvarkyti padės ir paprastos priemonės, pavyzdžiui – galūnių masažas. Tokiems asmenims kasdien patariama masažuoti šąlančias vietas, o tai daryti galima net kelis kartus per dieną.
„Eurovaistinės“ vaistininkas I.Incius pasakoja, kad problemų dėl šąlančių galūnių turnitys klientai renkasi B grupės vitaminus, preparatus su ginkmedžiu arba flavonoidais (geltonais augalų pigmentais, turinčiais vaistinių savybių).
„Dviskiaučio ginkmedžio lapų ekstraktas turi gausybę veikliųjų medžiagų, pagrindinės jų grupės yra flavanoidai (antioksidantai) ir terpenai. Ekstraktas turi poveikį atminčiai ir suvokimui, veikia tiek smegenų, tiek periferinę (galūnių) kraujotaką. Todėl ginkmedžio papildai gali būti naudingi sergantiems demencija, Alzheimerio liga, o taip sergant ligomis, kai dėl kraujagyslių pakenkimo sutrinka periferinė kraujotaka, arba sveikiesiems, kurie dėl įvairių priežasčių jaučia šąlančių galūnių diskomfortą. Taip pat yra duomenų, kad ginkmedžio ekstraktas palengvina priešmenstruacinio sindromo simptomus: sumažina krūtų tempimo jausmą ir nuotaikų kaitą. Tiesa, apie ginkmedžio ekstrakto naudą dar diskutuojama, reikia atlikti didesnės apimties tyrimų, patvirtinančių veikliųjų medžiagų poveikį“, – teigia gydytoja dietologė D.Pipiraitė.
Ginkmedžio lapų ekstraktas gaunamas iš džiovintų ginkmedžio lapų. Ginkmedžių plantacijos yra Kinijoje, Šiaurės Amerikoje, Prancūzijoje, ginkmedžiai auga ir Lietuvoje.
Medikai tokiems žmonėms taip pat rekomenduoja reguliariai sportuoti (mat sportas gerina kraujotaką), sveikai maitintis, vengti streso, atsisakyti rūkymo ir sumažinti ar visai atsisakyti alkoholio. Patariama į mitybos racioną įtraukti produktų, kuriuose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, stiprinančių kraujagysles: apelsinų, juodųjų serbentų, moliūgų sėklų. Taip pat galima vartoti preparatų su ginkmedžio ekstraktu. Ginkmedis nuo seno vartojamas gydant kraujotakos sutrikimus bei stiprinant atmintį. Jis taip pat sumažina kraujo klampumą, todėl pagerėja kraujotaka smulkiuose kapiliaruose ir galūnėse.
Kraujotaką pagerinti gali ir kontrastinis dušas – rytais reikėtų kelis kartus keisti karšto vandens srovę į šalto, užbaigiant šaltu vandeniu. Jei kojos šąla prieš miegą, galima jas pamirkyti šiltoje vonelėje su druska, cinamono aliejumi arba čiobreliais.
Taip pat tiems, kurie nuolat skundžiasi ledinėmis galūnėmis, būtina atkreipti dėmesį į nešiojamą avalynę. Ji turėtų būti ne per ankšta, su patogia pakulne. Moterims patartina vengti aukštakulnių, mat nepatogi, suspaudžianti avalynė blogina kraujo cirkuliaciją.
„Jeigu šalimą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, skausmas, staigus pamėlynavimas, žaizdelių atsiradimas ar kraujospūdžio sutrikimai, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Be to, reikėtų rimčiau susirūpinti dažnai patiriant galūnių tirpimą. Jei tirpimas nepraeina pakeitus kūno padėtį, tampa nuolatiniu reiškiniu ar yra lydimas tokių simptomų kaip galvos svaigimas ar koordinacijos sutrikimas, taip pat reikalinga šeimos gydytojo konsultacija“, – pataria „Eurovaistinės“ specialistas.
