Dėl vitamino D stokos kenčia kaulai, dantys, nuotaika, darosi sunku susikaupti, skauda raumenis. Vitamino D trūkumas didina riziką susirgti ne tik užkrečiamomis ligomis, bet ir storosios žarnos, krūties vėžiu, išsėtine skleroze, kitomis ligomis.
„Didelės dozės vitamino D pacientams skiriamos tyrimams parodžius, kad jo beveik nerasta organizme, tad reikia atkurti būtiną kiekį“, – 15min teigė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, UAB „Diagnostikos laboratorija“ (Antėja) laboratorinės medicinos konsultantė, laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė, dešimt metų tyrinėjanti vitamino D situaciją Lietuvoje.
Kaip pastebi gydytoja, klaida, kurią daro daug žmonių, vis dėlto yra ta, kad atkūrę būtiną vitamino D kiekį organizme jie nusiramina ir vėl jo nevartoja. „Daugumai vitaminą D reikia vartoti nuolat, – pabrėžė gyd. E.Marciuškienė. – Tai konstatuoju sekdama vitamino D koncentraciją savo organizme, stebėdama pacientus, tai patvirtina ir atliktų tyrimų duomenys“.
Prieš beveik dešimtmetį gyd. E.Marciuškienės atliktas pirmasis vitamino D situacijos tyrimas parodė, kad net 86 proc. žmonių trūko vitamino D. „Aišku, situacija pagerėjo, bet paskutinių tyrimų duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį vitamino D trūko 82 proc.
Tai nėra geras rezultatas, turint omenyje, kad mūsų klientai nuolat tiriasi ir dalis jų pagerino savo rezultatus, nes žino, ko užtenka, ko trūksta ir vartoja reikiamas medžiagas, seka jų kiekį, kad galėtų koreguoti vitamino D ir kitų medžiagų koncentraciją“, – sakė gydytoja.
86 proc. lietuvių trūksta vitamino D
– Kas atsitinka, kai trūksta vitamino D?
– Mano pacientai dažniausiai skundžiasi nuovargiu. Vis dėlto, kalbėdama apie vitaminą D, išskirčiau dvi grupes pacientų – suaugusius ir vaikus, kuriems dėl kaulų vitaminu vadinamo vitamino D trūkumo vystosi rachitas arba, kaip mėgsta sakyti mamos, „nuplinka pakaušiukai“, nes vaikai neramūs. Tai pirmas vitamino D trūkumo požymis kūdikystėje. Vėliau dėl vitamino D trūkumo silpnėja, iškrypsta kauliukai, vystosi rachitas. Ačiū Dievui, šito pastaruoju metų beveik nestebime.
Tačiau kol kūdikius iki metukų amžiaus šeimos gydytojas intensyviau prižiūri, tėvai vežioja į konsultacijas kas mėnesį, vitamino D labai tvarkingai duoda vaikams. Paskui – pamiršta, todėl, kaip rodo tyrimai, jau 3-6 metų amžiaus vaikų situacija labai pablogėja.
Akcentuočiau, kad vitamino D reikia vartoti ir po metų, kai vaikai pradeda vaikščioti. Tai yra būtina. Nes paskui stebimės, kodėl vaikų dantukai silpni, neva, anksčiau taip nebūdavo, o dabar – sugedę ir sugedę. Jų stiprumas labai priklauso ir nuo vitamino D. Jeigu jo trūksta, kalcis išeina ne tik iš kaulų, bet ir iš dantų, kurie plonėja, dantų emalė dyla ir automatiškai dantys genda.
2014 metais darydami moksleivių vitamino D tyrimą pasižiūrėjome, kokia vitamino D situacija tarp berniukų ir mergaičių. Irgi skaičiai pakankamai įdomūs.
Net 89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D
Moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes parodė, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau vitamino D nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.
7-10 metų amžiaus grupėje vitamino D deficitas nustatytas trečdaliui mergaičių (kritinis deficitas kas dešimtai arba 10 proc.). Vitamino D deficitas nustatytas daugiau nei pusei šios amžiaus grupės berniukų (51 proc.), kritinis deficitas – 5 proc.
11-14 metų amžiaus grupėje jau daugiau nei pusei mergaičių – vitamino D deficitas (51 proc.), berniukų – 47 proc. Kritiškai vitamino D trūko 12 proc. šios amžiaus grupės mergaičių ir kas dešimtam berniukui (10 proc.).
15-18 metų amžiaus grupėje 48 proc. mergaičių ir 62 proc. berniukų nustatytas vitamino D deficitas, kritinis atitinkamai 9 ir 11 proc.
Optimalus vitamino D kiekis nustatytas vos 9 proc. 7-10 metų amžiaus berniukų ir 24 proc. mergaičių, 11-14 metų amžiaus grupėje – 4 proc. mergaičių ir kas dešimtam berniukui, 15-18 metų amžiaus grupėje – 13 proc. mergaičių ir 11 proc. berniukų.
– Kokių pasekmių gali turėti vitamino D trūkumas?
– Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai, net vaiko emocinės būklės svyravimai gali būti susiję su vitamino D trūkumu.
Suaugusiems, jeigu trūksta vitamino D, taip pat kalcis pasišalina iš kaulų, jie minkštėja, o paskui vystosi osteoporozė, dėl kurios prasideda senatviniai lūžiai, stuburo slankstelių susiplojimai. Sako, su amžiumi silpsta kaulai, tačiau juk ne nuo senatvės, o ir nuo vitamino D trūkumo.
– Kas kiek laiko reikėtų pasitikrinti, koks vitamino D lygis?
– Priklauso nuo gyvenimo būdo, nes vitamino D atsargų galime pasigaminti būdami saulėje ir gaudami su maistu. Jeigu žmonės mėgsta ir gali sau leisti nuolat valgyti menkių kepenėles, lašišą, skumbres, kažkiek vitamino D gali gauti su maistu.
Turėjau kelis pacientus, kurie labai mėgo kaituoti, ir jų organizme vitamino D kiekis buvo optimalus, nes būdami paplūdimyje mes paprastai saugomės žalingo saulės poveikio ir tepamės apsauginiais kremais, tačiau kaituojant vanduo tuos kremus nuplauna ir per vasarą nuolat būnant saulėje prikaupia vitamino D. Tokiems žmonėms vitamino D tyrimą patarčiau darytis vieną kartą – apie Naujuosius metus, pasižiūrėti, ar išseko vasarą prikaupto vitamino D atsargos, ar jų dar yra.
Jeigu žmogus pagyvenęs, vengia saulės, mažai laiko praleidžia gryname ore, su maistu negauna vitamino D ir nevartoja jo papildų, jam reikia išsitirti, pradėti vartoti vitaminą D ir kas 3-6 mėnesius kartoti vitamino D tyrimą.
– Ar vitamino D tyrimai populiarėja?
– Jei per 2012 metus mes atlikome apie 1000 vitamino D tyrimų, dabar dešimtimis tūkstančių. Kaip ir turėtų būti, vitamino D tyrimas tapo rutininiu.
– Vitamino D papildų įvairovė – didžiulė. Yra geriamo tabletėmis, purškiamo, aliejinio pagrindo ampulėse. Ar yra gera ir blogesnė vitamino D forma dėl įsisavinimo?
– Jeigu žmogaus žarnynas sveikas, jeigu jo vitamino D apykaita vyksta normaliai, kepenys sveikos, inkstai sveiki, visas vitaminas D yra geras. Aš pati per tuos 10 metų, kai aktyviai domiuosi šiuo vitaminu, esu išbandžiusi įvairiausias formas ir galiu paliudyti, kad veikia.
Dėl vadinamųjų „tinginių dozių“ vitamino D įsisavinimo, kai žmonės geria 200 tūkst. vienetų kapsules, jų įsisavinimas labai priklauso nuo žmogaus žarnyno. Tarkim, pora kartu išgeria po „tinginių dozę“ vitamino D, po kelių mėnesių ateina išsitirti jo koncentraciją organizme – vyrui viskas gerai, o moteriai – kaip buvo, taip ir yra, jokio pokyčio. Tačiau tai lemia individualios savybės. Jei žarnyno peristaltika labai intensyvi, žmogus, pavartojęs vitamino D, iš karto pasituštino, iš tų 200 tūkst. vitamino D geriausiu atveju organizmas įsisavino tūkstantį ar kelis. Todėl tokiems žmonėms geriau vitamino D vartoti dažniau, bet po nedidelę dozę.
Vitamino D tyrimus atlikęs ir paskyręs papildų ar gydymą gydytojas gali patarti, kaip konkrečiam žmogui geriausia vartoti vitaminą D, nes vienam gal geriau vienkartinėmis, retomis, didelėmis dozėmis, o kitam – nuolatinis mažų dozių vartojimas.
– Kaip neperdozuoti vitamino D?
– Iš pirmo šių metų ketvirčio tyrimų matyti, kad 82 proc. stokojančiųjų vitamino D yra didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kurie išlieka vitamino D trūkumo grupėje.
Anksčiau šnekėta, kad vitamino D perdozuoti labai lengva, bet gyvenimas rodo, kad pakankamai sunku. Kadangi dirbu laboratorijoje, atkreipčiau dėmesį, kad mes laboratoriškai, bet ne kliniškai nustatome vitamino D padidėjimą. Tam, kad atsirastų klinika, kitaip – vitamino D perdozavimo požymių, tokių kaip akmenligė, kraujagyslių sukalkėjimas, vitaminas D turėtų būti vartotas labai ilgai ir dideliais kiekiais, nes dabartinėje situacijoje suaugusiam žmogui 4000 tarptautinių vienetų vitamino D per dieną tikrai ne riba.
Be rizikos galima vartoti ir po 10 tūkst. tarptautinių vienetų, jei paskyrė gydytojas, ir kartas nuo karto pasižiūrėti, kiek organizme yra vitamino D.
Straipsnį apie vitaminą D inicijavo „Walmark“.
