Oras veikia, bet ne lemia
Vis dėlto klimatas iš tiesų veikia mūsų emocinę bei psichinę sveikatą. Neatsitiktinai, kaip pastebi psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, tarp skandinavų depresijos atvejų pasitaiko gerokai daugiau nei tarp italų. „Kaip bebūtų, esame žeme vaikščiojantys kūriniai ir klimatas turi mums įtakos, – sako portalo pašnekovas. – Netgi yra parengti gydymo metodai, kai depresija gydoma šviesa. Taigi, oras mums tikrai daro poveikį, bet ne lemiamą“.
Psichoterapeutas sako, kad požiūris į oro sąlygas priklauso nuo asmenybės tipo, jo psichofizinės sandaros, temperamento. „Vieni žmonės šviečiant saulei, esant giedrai, jaučiasi puikiai, bet orui subjurus ir jie paniūra. Taip reaguojantys į oro sąlygas pamiršta, kad už debesų saulė tebešviečia, ji niekur nepradingo.
Galbūt šie žmonės turi pažemintą nuotaikos foną, bet tai – koreguotina, – sako G. Vaitoška. – Jeigu esame linkę būti blogos nuotaikos, tam greičiausiai turi įtakos mūsų santykiai su artimiausiais žmonėmis, netgi išplaukiančiais iš vaikystės. Gal mūsų gyvenime mažoka harmonijos, dermės, trūksta geranoriškumo, pasiryžimo blogį nugalėtų geru. Mūsų požiūris į orą – santykių su kitais žmonėmis atspindys“.
Būdinga meniškai sielai
Kalbėdamas apie temperamento įtaką požiūriui į oro sąlygas, G. Vaitoška sako nekalbąs apie klasikinius keturis temperamentų tipus. „Gal ir būtų galima teigti, kad melancholikai labiau reaguoja į prastą orą, nei, tarkim, sangvinikai, bet aš apskritai labai nemėgstu požiūrio, kad melancholikas – tai jau būtinai susijęs su liūdesiu ir verksmingumu. Kalbu apskritai apie jautraus temperamento žmones, meniškos sielos, kurių reakcija į aplinką, taip pat – ir orą, yra ryškesnė, greitesnė“.
Taip pat skaitykite: Psichoterapeutė Jolanta Bičkienė: „Vieną klastingiausių depresijos formų gali slėpti ir šypsena“
Psichoterapeutas neragina tokių „paniurėlių“ iš karto būtinai kreiptis į specialistus. Anot jo, galima, o ir būtina, visų pirma pačiam padirbėti su savimi. „Peržvelgti santykius su artimaisiais meilėje ir tiesoje, – patarimų negaili portalo pašnekovas. – Atsakyti sau, kiek esu geranoriškas su kitais, kiek esu su jais atviras ir nuoširdus. O paskui galima pasitarti ir su kitais, ir nebūtinai – su psichoterapeutais. Psichologija yra persipynusi su dvasinėmis sritimis. Žmogaus sielai augti gali padėti ir dvasininkai“.
Oras neatsakingas už mūsų nuotaiką
„Labai ryškiai reaguojant į lietų ar saulę atsiranda emocinė priklausomybė nuo oro, kaip, pavyzdžiui, ir nuo kito žmogaus, – sako psichologė Viktorija Gončarova. – Daugelis sako, kad šviečiant saulutei jaučiasi geriau. Ir iš tiesų kiekvieną žmogų saulė veikia fiziologiškai: jos šviesa, vibracijos, spalvos, šiluma. Juk visi mes esame psichofiziologiniai.
O kalbant apie žmogaus psichinę sveikatą, juk anksčiau „nervus gydydavo“ siųsdami pacientus į šiltus kraštus, kur jie gali ramiai atsipalaiduoti, pasimėgauti puikiu oru ir poilsiu“.
Vis dėlto, nors psichologė ir pripažįsta, kad oras turi įtakos mūsų nuotaikai, – dėl to turime teisę padejuoti ir dėl lietaus, – bet ne oro sąlygos yra atsakingos už mūsų nuotaiką, o mes patys.
„Todėl reikia išmokti suvokti savo emocijas ir jas valdyti, – sako V. Gončarova. – Esu pastebėjusi, kad mano klientai, ypač moterys, nes jos turi jautresnes emocijas, linksta išsakyti, kaip juos veikia lietus ar saulė. Visi žmonės gimsta turėdami skirtingą jautrumą, o kiekvieno vidinė branda priklauso nuo sugebėjimo valdyti savo būseną ir ją stabilizuoti. Su šiais gebėjimais ne gimstama – jų išmokstama. Kad valdytume savo nuotaiką, reikia žinių, kitaip tariant, – įrankių“.
Labai svarbus – rytas
Kur tokių žinių įgyti? Psichologė atsako, kad tam gali padėti ir tinkamos knygos, ir, žinoma, specialistas. Patarimu pasidalija ir portalo pašnekovė: „Labai svarbu yra pasiruošti visai dienai nuo pat ryto. Rytais ir šiaip jau būname prastesnės nuotaikos, nes organizme būna mažiau gliukozės. O dar jei už lango lietus pliaupia, jau visai prastai. Galima įsijungti geros muzikos – ne žinias. Lėtai išgerkime kavos puodelį. Leiskime sau tuo pasimėgauti, o ne stenkimės to nusipelnyti šią poilsio minutę po dienos darbų.
