„Lapkričio 9 dieną žmonai, kuri 29 savaites laukiasi vaikelio, pradėjo tirpti dešinės pusės ranka, koja, pusė veido. Ji ėmė nerišliai kalbėti. Atvykus į nėščiųjų priėmimą Kauno klinikose, apžiūrėjus vaisių, buvome nusiųsti (su skubos tvarkos siuntimu) į bendrą Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Sakė, kad iškart nuvykus apžiūrės neurologas.
Atvykus į skyrių, registratūros darbuotojos nustebo, kad mus čia atsiuntė. Pasirodo, nuo 22 nėštumo savaitės nebeturi kažkur siųsti, turi vietoje iškviesti reikalingus gydytojus. Dėl to ir pikčiausia.
Ir prasidėjo laukimas. Laukė kartu gal 15 žmonių. Galiausiai iškvietė pirminei apžiūrai, pamatavo spaudimą, tuomet vėl liepė laukti, kol pakvies. Laukėme ilgai ir nuobodžiai. Tuomet pasikvietė rezidentė neurologė, neva tai apžiūrėjo (padarė kelis pratimus) ir pasakė: „Paimsime kraujo tyrimą ir iškviesime daktarą neurologą, eikite į laukiamąjį.“
Paėmė kraujo mėginį ir vėl liepė laukti. Šįkart – tyrimų atsakymo. Laukti, perspėjo, reiks nuo valandos iki dviejų. Atvykome į klinikas apie 13.45 valandą, 17.40 valandą dar niekas nebuvo aišku“, – piktinosi nėščiosios vyras Deividas.
Kauno klinikose praleido 8 valandas
Vyrui trūko kantrybė ir jis perspėjo rezidentus, kad kreipsis į žiniasklaidą.
„Pasakiau, kad be žurnalistų tikriausiai jie nepradės dirbti. 5 minutės, ir kraujo tyrimų rezultatai atsirado. Paguldė ant sofos, pradėjo lašines lašinti. Išsisprendė kuo puikiausiai. Nustatė, kad trūksta kalio, natrio ir gliukozės. O dėl tirpimo juk reikėjo greitai iškviesti neurologą, tai šis taip ir nepasirodė. Išrašė mus apie 22 valandą. Tai iš viso Kauno klinikose išbuvome daugiau nei 8 valandas“, – kaip baigėsi istorija, papasakojo kaunietis.
Kamavęs tirpimas, belaukiant gydytojų dėmesio, kiek aprimo. Nutirpusi dalis kūno jauniai moteriai buvo ir prieš kelis mėnesius.
„Tuomet kalio trūkumas buvo daug didesnis. Tai pasakė: „Pagersit jo ir praeis.“ Šeimos gydytoja, išgirdusi, kad kalio jie lašine nesulašino, susiėmė už galvos. Skubiai tą turėjo daryti“, – teigė Deividas.
Jis stebisi, kad poliklinikose eilės taip pat būna didžiulės, tačiau gydytojui išrašius skubų siuntimą kraujo tyrimams, rezultatai pateikiami per 15 minučių.
„O Kauno klinikose tyrimą atlieka pusantros ar dvi valandas. Tai žmogus ir numirti per tiek laiko gali“, – stebėjosi kaunietis.
Nėra grėsmės vaisiui – lauks bendras priimamasis
Jis stebisi, kad poliklinikose eilės taip pat būna didžiulės, tačiau gydytojui išrašius skubų siuntimą kraujo tyrimams, rezultatai pateikiami per 15 minučių.
Kauno klinikos apgailestauja dėl įvykusios situacijos.
„Suprantame šeimos susirūpinimą. Tikimės, jog šiuo metu moteris jaučiasi gerai ir laukimo džiaugsmo netemdo rūpesčiai dėl sveikatos.
Norime atkreipti dėmesį į nėščiųjų priėmimo tvarką Kauno klinikose. Nepaisant nėštumo savaičių, gydytojai į namus kviečiami nėra. Atvykus į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėščiųjų priėmimą, sveikatos priežiūros specialistai įvertina bendrą nėščiosios ir vaisiaus būklę. Jeigu nėra nustatoma grėsmė vaisiui, moteris vyksta į bendrąjį Skubios pagalbos skyrių Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centre“, – 15min paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė.
Pasak jos, Kauno klinikos – didžiausia sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, į kurią patenka sudėtingiausiomis sveikatos būklėmis besiskundžiantys pacientai, dėl to laukimo laikas skubios pagalbos skyriuje kartais būna ilgesnis.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingą laiko tarpą laukiama pirminės apžiūros (gydytojo), visai kita yra laikas, kol atliekami visi būtini tyrimai, nustatyta diagnozė bei priimtas sprendimas dėl tolesnės gydymo taktikos. Nepaisant ligoninėje esančių modernių technologijų, užtikrinančių kokybišką pacientų ištyrimą, svarbu suprasti, kad gydytojų darbo greitį riboja ir atliekamų tyrimų trukmė. Kraujo tyrimas gali užtrukti nuo 1 iki 2 val., ultragarso tyrimas, rentgeno nuotraukos atlikimas ir jos įvertinimas – dar 1 val., sudėtingas kompiuterinės tomografijos tyrimas – dar vieną papildomą valandą.
Kai kurie tyrimai poliklinikoje gali būti atliekami greičiau nei įprasta, tačiau jie turi kitą diagnostinę reikšmę. Tuo tarpu Kauno klinikose atliekamas daug platesnis ir tikslesnis kraujo tyrimas, kurio atlikimas trunka šiek tiek ilgiau“, – paaiškino Kauno klinikų atstovė.
Jos teigimu, galutinę diagnozę pacientui gydytojai praneša tik surinkę visą įmanomą informaciją ir priėmę sprendimą, dėl kurio neretai tariasi daugiadalykė gydytojų specialistų komanda.
Mažiau nei 4 val. laukia tik trečdalis pacientų
K.Vaikšnoraitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyrimo ir gydymo galimybes gali riboti ir tam tikri pacientų sveikatos ypatumai. Kartais tai gali būti ir nėštumas, dėl kurio gydytojai gydymo taktikas turi priimti atsižvelgdami į moters ir į vaisiaus būklę.
Per parą Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centre apsilanko vidutiniškai 250 pacientų iš visos Lietuvos, kuriems medicinos personalas stengiasi užtikrinti kokybišką medicininę pagalbą.
„Nemaža dalis šių pacientų yra ypač sunkios būklės, ir jų gyvybei gresia pavojus, todėl tokiems pacientams pagalba suteikiama pirmiausiai. Kiti pacientai, kuriems skubioji medicinos pagalba nėra būtina, yra diferencijuojami pagal būklės sunkumą pagal SAM nustatytą tvarką ir kriterijus – jiems konsultacijos gali tekti palaukti ir ilgiau. Remiantis užsienio šalių praktika, iki 4 valandų laukimas užtrunka tik 33 proc. visų atvykusiųjų pacientų“, – statistiką pateikė Kauno klinikų atstovė.
Remiantis užsienio šalių praktika, iki 4 valandų laukimas užtrunka tik 33 proc. visų atvykusiųjų pacientų.
Ji patikino, kad visuomet stengiamasi atsižvelgti į pacientų išsakytą kritiką ar nuomonę. Kauno klinikos analizuoja nusiskundimų priežastis, bendrauja su darbuotojais.
„Tačiau taip pat ir iš pacientų tikimės supratingumo ir viliamės, kad nepaisant nesklandumų pacientams būna suteikta visa reikiama pagalba“, – teigė K.Vaikšnoraitė.
