Deivido sveikata vis prastėjo, gydytojai teigė, kad jis – išgydytas: užsienyje diagnozavo lėtinę Laimo ligą

Prieš trejus metus iš žvejybos Deividas namo grįžo pilvo šone parsivežęs įsisiurbusią erkę. Atsiradus eritemai po keleto dienų jis kreipėsi į gydytoją. Tačiau, anot jo, per trumpas paskirtas antibiotikų kursas ir medikų teigimas, kad pasveiko, vyrui lėmė puokštę sveikatos problemų, o išsityrus užsienio klinikoje paaiškėjo, kad jam – lėtinė Laimo liga.
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka / 123RF.com nuotr.

„Pasiekti parduotuvę buvo didžiulių pastangų reikalaujantis darbas, naktimis taip žnaibydavo kūną, kad negalėdavau miegoti, jau nekalbant apie skausmus. Dėl prastėjančios sveikatos teko išeiti iš darbo, o gydytojai ir toliau teigė, kad liga išgydyta“, – sako Deividas.

Nemanė, kad tai Laimo ligos dėmė

Visą savo ligos istoriją Deividas pasakoja su datomis, nes, kaip pats sako, viską žymėjosi. Sveikatos problemos į jauno vyro gyvenimą atėjo prieš trejus metus. 2020 m. birželio 9 d. žvejojant jam į kairį pilvo šoną įsisiurbė erkė. Vos grįžus namo ji buvo iškart ištraukta. Po trijų dienų įkandimo vietoje Deividas pasakoja pamatęs apie 6 cm dydžio eritemą, jos centras, pasak pašnekovo, buvo karštas.

„Iškart pamaniau, kad erkė man pernešė Laimo ligą ir kreipiausi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Ten dirbusi gydytoja buvo tokios pat nuomonės kaip ir aš, todėl man skyrė 10 tablečių – 5 dienų – antibiotiko doksiciklino kursą ir išrašė siuntimą pas infektologę.

Asmeninio archyvo nuotr./Vieta, kur Deividui įkando erkė, ir po trijų dienų atsiradusi eritema
Asmeninio archyvo nuotr./Vieta, kur Deividui įkando erkė, ir po trijų dienų atsiradusi eritema

Pradėjau vartoti Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje paskirtus antibiotikus ir po penkių dienų – 2020 m. birželio 17-ąją – patekau pas minėtą infektologę konsultacijai. Deja, infektologė iš tolo pažiūrėjusi į eritemą kairėje apatinėje mano pilvo srities dalyje išreiškė nuomonę, kad jai tai nepanašu į Laimo ligos dėmę, panašiau į alerginę reakciją ir gydymą doksiciklinu nutraukė, daugiau antibiotikų neskyrė.

Iš jos gavau siuntimą pasidaryti Laimo ligos kraujo tyrimą Elisa metodu ir pažadą, kad apie gautus rezultatus man bus pranešta telefonu, nes buvo pats COVID-19 pandemijos įkarštis. Deja, vėliau jokio skambučio iš infektologės nesulaukiau, pamaniau, kad tyrimo atsakymas neigiamas, todėl niekas ir nesivargina man pranešti. Tačiau liepos 1-osios rytą išvažiavęs į darbą pajutau, kad su manimi tikrai kažkas negerai ir telefonu namiškių paprašęs surasti gydytojos numerį pats jai paskambinau ir paklausiau, kokie tyrimo atsakymai.

Infektologė iš pradžių buvo sumišusi ir tik gerokai palūkėjus pranešė, kad „taip, atsakymas teigiamas, nieko tokio – sugersi vaistus ir išgysi“. Išrašė man elektroninį receptą 17-ai dienų, tik jau kitam antibiotikui – amoksicilinui. Įsigijau šį vaistą ir jį vartojau, kaip paskyrė gydytoja, tačiau tuo metu man nė kiek negerėjo, o atvirkščiai – blogėjo. Į gripą panašius simptomus keitė atsiradęs didžiulis nuovargis ir kelių skausmai. Lyg žnaibymo jausmas apėmė visą kūną, nebegalėjau naktimis užmigti“, – pasakoja pašnekovas.

Išgirdo, kad liga išgydyta, nors sveikata prastėjo

Po savaitės – 2020 m. liepos 8 d., kadangi sveikata vis prastėjo, o paskirti antibiotikai neveikė, Deividas kreipėsi į privačią kliniką.

„Užsisakiau Erkinio encefalito kraujo tyrimą ir Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus infektologo konsultaciją. Deja, išsakęs jau nemažai nuo birželio 9-osios atsiradusių simptomų, jokio tolesnio gydymo negavau. Man buvo pasakyta, kad Laimo liga išgydyta amoksicilinu ir po jos man galėjo paūmėti kitos ligos, nesusijusios su infekcijomis – t. y. stuburo problemos ir t. t. Sveikata ir toliau nuosekliai blogėjo, pradėjo mirguliuoti akyse, pradėjau pastebimai šlubčioti, ėmė labai kristi svoris, nuovargis tik didėjo, atsirado skausmas ausyse.

Man buvo pasakyta, kad Laimo liga išgydyta amoksicilinu ir po jos man galėjo paūmėti kitos ligos.

2020 m. rugpjūčio mėnesį, nebegalėdamas kęsti vis intensyvėjančių ir daugėjančių simptomų, pagalbos kreipiausi į savo šeimos gydytoją. Ji man paskyrė trijų savaičių infektologės pačioje ligos pradžioje nutraukto doksiciklino kursą ir nusistebėjo, kad man buvo skirti patys silpniausi kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skirti antibiotikai. Taip pat patarė nusipirkti vitaminų, gerinančių protinę ir nervų sistemos veiklą, bei papildų sąnariams. Vėl pradėjus gerti doksicikliną, vitaminus ir papildus sąnariams sveikata po truputį ėmė gerėti, o simptomai mažėti. Tačiau baigus kursą jie iki galo nedingo.

Rugpjūčio 31 d. dar kartą kreipiausi į privačią kliniką ir Šiaulių ligoninės infektologą. Per konsultaciją man vėl buvo kalbama, kad man gali būti bet kas, tik ne Laimo liga. Su infektologo nuomone jau nebesutikau ir paprašiau, kad dar išrašytų doksiciklino, nes akivaizdžiai jaučiau, kad praradus tiek brangaus laiko ligos pradžioje 21 dienos antibiotikų kurso infekcijai išnaikinti neužteko.

Sugėriau dar papildomai 10 dienų. Simptomai dar labiau apmažėjo, bet sveikata iki galo nesusitvarkė. Toliau gyvenau savo kasdienį gyvenimą, dirbau, bet jaučiau, kad kažkas su manimi vis tiek yra ne taip. Naktimis labai tirpdavo rankos, o keliai tiesiog kaisdavo, labai gausiai prakaituodavau nuo mažiausio fizinio krūvio“, – ligos eigą prisimena Deividas.

Po pusmečio sveikata visai pašlijo

Vyras rankų nenuleido. Mynė skirtingų sričių specialistų slenksčius – infektologo konsultacijos vyko ir į Kauną, reumatologo – į Klaipėdą. Taip pat dar keletą kartų kreipėsi į infektologę, kuri vyrą gydė pačioje ligos pradžioje.

„Ji man buvo prižadėjusi dviejų savaičių intraveninių antibiotikų kursą, tačiau telefonu pasitarė su mane privačiai gydžiusiu infektologu ir galiausiai teišrašė siuntimą aukštesnio lygio konsultacijai į Kauną ar Vilnių. Nuvykęs į Kauno klinikas infektologei taip pat išdėsčiau krūvą savo simptomų, kurių vienas buvo labai didelės regos problemos viena akimi, deja, ji tik skyrė kelis nereikšmingus kraujo tyrimus, taip akivaizdžiai manimi atsikratydama. Po konsultacijos e. sveikatoje iki šiol net nėra atsakymo į siuntimą“, – pasakoja Deividas.

Pašnekovo teigimu, galutinai sveikata subiro 2020-ųjų gruodį: „Dėl didžiulio nuovargio laiką leisdavau lovoje, atsirado oro alkis, depresija, didžiuliai nuolatiniai skausmai, buvo sunku pasiekti net parduotuvę. Žiemą nusikasti apsnigtą automobilį atrodė lyg didžiulis darbas. Dėl lėtinės tapusios Laimo ligos ir koinfekcijų teko išeiti iš pavojingų krovinių vežimo vairuotojo darbo.“

Užsienio klinikoje įtarė lėtinę Laimo ligą

Deividas pasakoja, kad, nebežinodamas, ko griebtis, socialiniame tinkle „Facebook“ susirado Laimo liga sergančių žmonių grupę, būtent ten išgirdo ir apie užsienio klinikas, į kurias lietuviai vyko gydytis.

„Daug šios grupės narių vyko į Lenkijos, Čekijos, net Šveicarijos klinikas gydytis lėtinės Laimo ligos ir koinfekcijų. Gavęs kontaktus 2021 m. gydytis į užsienio kliniką išvykau ir aš. Prieš pirmą konsultaciją užpildžiau ir išsiunčiau žodinį simptomų klausimyną, kurio privačios klinikos gydytojai užteko pirmajam bendram vaizdui susidaryti.

Nuvykęs į pirmą konsultaciją su gydytoja sužinojau, kad man įtariama lėtinė Laimo liga, jersiniozė ir bartoneliozė. Vėliau net Lietuvoje daryti kraujo tyrimai tai patvirtino.

Beje, kalbant apie bartoneliozę, tai yra sunki koinfekcija, sukelianti baisius neurologinius simptomus, viso kūno deginimą, smegenų rūką, negalėjimą normaliai mąstyti, pykčio priepuolius ir t. t.

Man paskyrė tris skirtingus antibiotikus, reikalingus vitaminus, hipertermijos procedūras, paaiškino, ką turiu pakeisti mityboje. Visas šis gydymas veikė labai gerai ir mano sveikata kiekvieną dieną ėmė gerėti. Po šešių savaičių gydymo jaučiausi tikrai gana neblogai“, – sako pašnekovas.

Infekcijos pažeidė regėjimą ir sąnarius

Nors po gydymosi užsienio klinikoje Deividui dingo nuolatinio nuovargio ir jėgų trūkumo jausmas, visų negalavimų tai nebepanaikino – įvairūs simptomai vyrą tebekankina ir dabar:

„Man nuolat spengia ausyse, akyse laksto juodi taškeliai, yra nusilpęs regėjimas. Infekcijos pažeidė net pečių ir pirštų sąnarius, juos skauda, tačiau jie nėra ištinę kaip infektologų vadovėliuose apie Laimo ligą. Turėjau labai didelių atminties problemų, net iki tokių kuriozinių situacijų, kai palikęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, vėliau neatsimindavau, kur jį palikau. Tačiau tęsiant gydymą tas problemas pavyko išspręsti.“

Man nuolat spengia ausyse, akyse laksto juodi taškeliai, infekcijos pažeidė net pečių ir pirštų sąnarius.

Pašnekovas pasakoja, kad vėl buvo įsidarbinęs pavojingų krovinių vežimo vairuotoju, bet simptomams atsinaujinant jam teko visiškai atsisakyti šios veiklos: „Ko gero, į ją sugrįžti jau ir nebegalėsiu.“

Po minėtų šešių savaičių gydymo klinikoje, gydytojai Deividui parengė planą, kaip turės gydytis namuose: „Jį sudarė trys skirtingi antibiotikai, dvi skirtingos probiotikų rūšys, preparatai kepenų apsaugai, penki skirtingi vitaminai imuninei sistemai palaikyti.“

Pasakodamas savo ligos istoriją Deividas neslepia apmaudo, kad, jei laiku būtų gavęs tinkamą gydymą, toliau gyventų sveiko žmogaus gyvenimą:

„Jei būčiau gavęs tokį gydymą ligos pradžioje, kokį gavau užsienio klinikoje, jokių lėtinių infekcijų šiandien neturėčiau. Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kaip ilgamečiai infektologai nesugeba atpažinti Laimo ligos eritemos, juk jų būna įvairių, ne tik vadovėlinių. Kaip galima nevykdyti savo pareigų ir pandeminiu laikotarpiu prižadėjus susisiekti telefonu su pacientu to nepadaryti, kai laikas šios ligos atžvilgiu yra lemiamas veiksnys. Arba nutraukti vaisto, kuris veikia net kelias erkių pernešamas ligas ir koinfekcijas, vartojimą ir paskirti antraeilį, kuriuo pagal tarybinių vadovėlių rekomendacijas gydomos kvėpavimo takų infekcijos.

Taigi, kad ir kaip būtų gaila, infekcijos yra tapusios lėtinėmis, jos yra sunkios. Gydymą atlaikyti sunku, reikia nuolatinės detoksikacijos. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, nieko nelaukęs kreipčiausi į užsienio kliniką ir negaiščiau labai brangaus laiko.“

SAM ketina kreiptis dėl rekomendacijų

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai patvirtino, kad Laimo ligos diagnostikos ir gydymo tvarka nėra patvirtinta. Pasak jų, tokios tvarkos yra rengiamos didžiausią sergamumą arba mirtingumą sukeliančioms ligoms, o Laimo liga joms nėra priskiriama.

„Gydytojai įtaria, diagnozuoja ir gydo susirgimus remdamiesi savo kompetencija, kurią įgyja studijų ir rezidentūros metu ir kuri nustatyta medicinos normose ir kituose teisės aktuose. Vėliau savo kompetenciją gydytojai tobulina universitetų ar draugijų organizuojamuose kursuose, skaitydami Lietuvos ir tarptautines diagnostikos ir gydymo rekomendacijas“, – teigiama anksčiau 15min atsiųstame SAM komentare.

SAM atstovai patikino, kad „SAM artimiausiu metu ketina kreiptis į Lietuvos infektologų draugiją, prašydama pagal kompetenciją parengti Laimo ligos diagnostikos ir gydymo metodines rekomendacijas.“

Infektologo, prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio komentarą apie Laimo ligą, kaip svarbu ją laiku diagnozuoti ir skirti gydymą, rasite čia: Prof. A.Laiškonis – apie tai, kaip svarbu laiku diagnozuoti Laimo ligą: „Ji yra baisi“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis