„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. pasaulyje buvo 1,9 milijardo antsvorio turinčių suaugusių žmonių, iš jų apie 650 milijonų serga nutukimu. Per pastaruosius keturis dešimtmečius šia liga sergančių žmonių skaičius pasaulyje padidėjo beveik tris kartus ir tendencija išlieka didėjanti. Tokia padėtis vertinama kaip pasaulinio masto epidemija, vadinama globaliu nutukimu (angl. globesity – global obesity).“
– Kokia padėtis Lietuvoje?
– Vertindami bendrą nutukimo situaciją Lietuvoje, turime pasakyti, jog esame tarp penkių labiausiai Europoje nutukimu sergančių valstybių (serga apie 27 proc. populiacijos). Itin didelį susirūpinimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje kelia didėjantis nutukimu sergančių vaikų skaičius.
Nutukimas didina riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, sąlygoja lėtinius kaulų ir sąnarių pakitimus, tam tikras onkologines ir kitas su nutukimu susijusias ligas, todėl yra visuomenės sveikatos problema, kuriai spręsti reikalinga tikslinga prevencija ir valdymo strategija.
– Kokių problemų kamuojami žmonės ateina pas jus?
– Pacientai pas gydytoją chirurgą apsilanko tuomet, kai jau išmėgintos konservatyvios gydymo priemonės (mitybos korekcija, fizinio aktyvumo skatinimas, medikamentinis gydymas) nesuteikė pakankamo ilgalaikio efekto.
Konsultacijos metu, išsamiai įvertinus paciento būklę, aptariamos galimos individualios tolesnės gydymo galimybės. Gydytojas chirurgas su pacientu aptaria ne tik sudėtingų virškinamojo trakto operacijų galimybę, kurių metu atliekami pakitimai, sąlygojantys kalorijų deficitą ir svorio mažėjimą, bet ir aptariamos neinvazinės gydymo priemonės – intragastrinis (skrandžio) balionas su gyvenimo būdo ir mitybos įpročių korekcijos programa.
– Žmogus jaučia, kad turi antsvorio, bando laikytis taisyklingos mitybos, tačiau vis palūžta. Kokie pojūčiai (pavyzdžiui, KMI) rodo, kad laikas nebeužsiimti savigyda, o kreiptis į gydytoją specialistą?
– Kadangi nutukimas didina gretutinių ligų išsivystymo riziką, nereikėtų laukti, kol atsiras pirmieji gretutinių ligų simptomai – patartina kreiptis į specialistus dar prieš jų atsiradimą. Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas indikatorius antsvoriui ar nutukimui nustatyti yra kūno masės indeksas (KMI), kuris gaunamas įvertinus ūgio ir svorio santykį. Šį rodiklį pacientai gali lengvai apskaičiuoti ir neišeidami iš namų, kadangi internete gausu KMI skaičiuoklių.
Jeigu KMI viršija 25, nustatoma perteklinė kūno masė (antsvoris), jeigu šis rodiklis viršija 30, tokiu atveju konstatuojama liga – nutukimas. Tiek vienu, tiek kitu atveju, jeigu savarankiškos pastangos neduoda apčiuopiamų rezultatų, juntama, kad atsiranda valios ir motyvacijos stoka pokyčiams įgyvendinti, patartina kreiptis į specialistus.
Pirmasis tikslingas specialistas, susiduriantis su antsvorio turinčiais pacientais, yra gydytojas dietologas.
Pirmasis tikslingas specialistas, susiduriantis su antsvorio turinčiais pacientais, yra gydytojas dietologas. Jeigu jo taikytos konservatyvios gydymo priemonės nedavė ilgalaikio efekto, pacientas praveria chirurgo kabineto duris ir yra konsultuojamas dėl tolesnio gydymo galimybių. Svarbu, kad specialistai dirbtų kaip komanda, nes net ir po atliktų nutukimą gydančių chirurginių operacijų komandinis darbas išlieka – pacientui svarbu ir toliau stengtis ugdyti taisyklingus, sveikus mitybos ir elgsenos įpročius su gydytojo dietologo pagalba, sekti, ar po atliktų operacijų dinamikoje nėra maistinių medžiagų įsisavinimo stygiaus.
– Kodėl svarbu suprasti, ką reiškia nutukimas, o ką – svorio mažinimas? Ar galime šias sąvokas tapatinti, ar visgi turėtume atskirti?
– Visuomenėje vis dar vyrauja stigma, jog nutukimas – ne liga, bet žmogaus apsileidimas, todėl ir sergantis nutukimu retai kada atvirai kalba apie kylančius sunkumus, nes bijo smerkiančio visuomenės požiūrio. Svarbu suprasti, kad nutukimas yra liga, atsirandanti dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, kuri sąlygoja kitų ligų išsivystymą ir progresavimą.
Visame pasaulyje ilgėja vidutinis gyventojų amžius. Deja, papildomais gyvenimo metais žmones vis labiau kamuoja prasta sveikata ir gyvenimo kokybė. Lėtinės neinfekcinės ligos – nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos – kasmet yra 36 milijonų žmonių mirčių priežastis. Vertinama, jog didelio laipsnio nutukimas sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai 14 metų.
Pagrindinis šios ligos gydymas kalbant abstrakčiai yra svorio mažinimas, tik priemonės, pasitelkiamos konkrečiu atveju nutukimui gydyti, yra labai individualios. Kitaip tariant, jeigu vienam pacientui atlikta konkreti operacija yra pirmo pasirinkimo, nebūtinai ji tiks ir kitam nutukimu sergančiam pacientui. Tad nutukimą ir svorio mažinimą galima gretinti, kai kalbame apie bendruosius ligos ir jos gydymo principus.
– Kokius ir kodėl svorio mažinimo-nutukimo gydymo būdus taikote?
– Savo darbo praktikoje taikomus gydymo būdus galėčiau suskirstyti į dvi atskiras grupes – neinvazines gydymo priemones nutukimui gydyti ir chirurginį nutukimo gydymą. Šių gydymo metodų taikymas priklauso nuo skirtingų medicininių indikacijų ir kontraindikacijų – amžiaus, gretutinių ligų, nutukimo laipsnio, paciento lūkesčių ir norų.
Kalbant apie neinvazines gydymo priemones antsvoriui ir nutukimui gydyti, praktikoje naudojami naujos kartos intragastriniai (skrandžio) balionai su visaverte mitybos ir elgsenos korekcijos programa. Tai yra itin saugus ir efektyvus gydymas, kuris gali būti taikomas pacientas, kurių KMI yra didesnis nei 27. Taikant šį gydymo metodą, pacientams 4 mėnesiams implantuojamas skrandžio balionas.
Naujos kartos intragastriniai balionai skiriasi nuo pirmtakų tuo, kad tai itin paprasta ir greita procedūra, jos trukmė – 15–20 minučių. Procedūros metu pacientai užsigerdami vandeniu nuryja migdolo dydžio kapsulę, kuri užpildoma skysčiu jau esant paciento skrandyje. Šios procedūros metu nėra taikoma anestezija, endoskopinis tyrimas ar chirurgija. Po 4 mėn. intragastrinis balionas savaime išsileidžia ir pasišalina natūraliai su suvalgomu maistu. Intragastrinis balionas užima dalį skrandžio tūrio ir lėtina maisto tranzitą iš skrandžio į tolimesnę virškinamojo trakto dalį. Taip pasiekiamas ankstyvas ir ilgalaikis sotumo jausmas, kuris lemia kalorijų deficitą ir svorio mažėjimą.
Intragastrinis balionas turi būti traktuojamas kaip trumpalaikė pagalbinė svorio mažinimo priemonė.
Intragastrinis balionas turi būti traktuojamas kaip trumpalaikė pagalbinė svorio mažinimo priemonė, todėl labai svarbu, kad intragastriniai balionai būtų naudojami taikant mitybos ir elgsenos įpročių modifikavimo programą, kurią paskiria gydytojas dietologas. Bendra programos trukmė – 6 mėn., kompleksinės priemonės lemia ilgalaikio efekto išsaugojimą po intragastrinio baliono pasišalinimo, vidutinis numatomas rezultatas – 13,5 proc. bendros kūno masės sumažėjimas per 4 mėn.
Antroji taikomų gydymo metodų grupė – chirurginis nutukimo gydymas. Tai minimaliai invazinės laparoskopinės operacijos, kurių metu atliekami pakitimai virškinamajame trakte, sąlygojantys kalorijų deficitą ir svorio mažėjimą.
Chirurginis nutukimo gydymas taikomas tada, kai nustatomas trečio laipsnio (KMI>40) arba antro laipsnio nutukimas (KMI>35), kurį lydi bent viena gretutinė liga ir jeigu konservatyvus gydymas nesuteikė ilgalaikio efekto. Operacijų, kurios taikomos nutukimui gydyti, yra kelios, jų pagrindiniai veikimo mechanizmai, kaip pasiekiamas kalorijų deficitas, skiriasi.
Vienų operacijų metu sumažinamas skrandžio tūris – šios operacijos vadinamos restrikcinėmis. Po jų pasireiškia ankstyvas sotumo jausmas valgant mažesnes maisto porcijas. Šiuo metu dažniausiai atliekama operacija – vertikali skrandžio rezekcija, kurios metu pašalinama apie 80 proc. skrandžio (kairioji pusė). Po šios operacijos taip pat sumažinama vadinamojo alkio hormono sekrecija organizme ir sumažėja alkio pojūtis. Svarbu, kad po šių operacijų išlaikomas virškinamojo trakto vientisumas. Pagrindinės atliekamos restrikcinės operacijos – vertikali skrandžio rezekcija, skrandžio apjuosimas reguliuojama juosta. Numatomas efektas po šių operacijų (pirmi dveji metai) – iki 70 proc. perteklinės kūno masės sumažėjimas.
Kitų operacijų pagrindinis veikimo mechanizmas yra kitoks – atliekami virškinamojo trakto anatominiai pakitimai, kurių pagalba sutrikdomas maistinių medžiagų įsisavinimas, kitaip tariant, dalis virškinamojo trakto „išjungiama“ iš maisto virškinimo, maistas pradedamas virškinti tolimesniame virškinamojo trakto etape ir nėra visavertiškai įsisavinamas, sukuriamas kalorijų deficitas. Tokios operacijos vadinamos malabsorbcinėmis.
Dažniausiai atliekama tokio tipo operacija – skrandžio apylankos operacija. Šios operacijos taikomos pacientams, kuriems nustatomas metabolinis sindromas arba kitos priežastys, dėl kurių nerekomenduojamos restrikcinio tipo operacijos. Numatomas efektas po skrandžio apylankos operacijos (pirmi dveji metai) – iki 80 proc. perteklinės kūno masės sumažėjimas.
Operacijos metodika, taktika ir technika aptariama su kiekvienu pacientu individualiai, būtina įvertinti gretutines ligas, kitus lemiančius veiksnius tinkamiausiai operacijai pasirinkti, atlikti tyrimus – pilvo organų echoskopiją ir skrandžio endoskopinį ištyrimą prieš operaciją.
Visuomet kalbėdamas su pacientu konsultacijos metu pabrėžiu, jog, nepaisant pasirinkto gydymo metodo, tai yra tik pagalbinės priemonės ir jos nėra amžinos – tai tik pagalba, paskata ilgo kelio pradžioje, kurį pacientas pasirenka. Likusį kelią pacientas turės nueiti nepamiršdamas ir savo indėlio į sveikatą formuojant naujus ir ilgalaikius mitybos bei elgsenos įpročius.
