Formuoti įpročius būtina nuo vaikystės
Kadangi skaitmeninės technologijos sparčiai įsitvirtina šiuolaikiniame pasaulyje, jos neaplenkia ir odontologijos. Diagnostikai jau naudojami 3D kompiuteriniai tomografai, dantų protezų gamybai – specialios technologijos, kurios leidžia dantų protezus išfrezuoti arba atspausdinti. Paprastas dantų atspaudų ėmimo technologijas keičia skenavimo procedūros. Tai tik dalis naujovių, kurias jau naudoja odontologai, tačiau kartu visi sutinka, kad be deramo dėmesio ligų prevencijai technologijos visų problemų neišspręs.
„Turbūt visi sutiks, kad žmogui svarbiausia, jog ligų apskritai nebūtų. Tačiau dabar mes rezultatą vertiname tik už tai, kas padaroma – užplombuojama, protezuojama ir panašiai, o jeigu padedame žmogui išlaikyti sveikus dantis, niekas to neįvertina. Visgi taip neturėtų būti. Aišku, čia svarbiausia grandis – pats žmogus ir jo gebėjimas išsiugdyti būtinus kasdienės burnos priežiūros įpročius. Ir šioje vietoje daug technologijų neprikursi“, – pastebėjo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja, konferencijos mokslinės programos sudarytoja doc. dr. Vilma Brukienė.
Jai antrino ir Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, sakydamas, kad ligų profilaktikai neišvengiamai turi būti skiriamas dėmesys jau nuo pat ankstyvos vaikystės. „Tai turi atsirasti ne tik mūsų sąmonėje, bet ir pasąmonėje. Būtent į tai turime atkreipti dėmesį ir mes, Odontologų rūmai, to siekiame bei darome. Apie profilaktikos svarbą, atitinkamų programų kūrimą vis garsiau kalbama visoje Europoje bei pasaulyje, – sakė A.Šeikus. – Netgi svajonė būtų, jog žmonėms nebereikėtų gydytis dantų ar burnos ligų, bet, deja, tai vis dar neišvengiama.“
Sveikatos ekonomikos centro duomenimis, pernai Lietuvoje kiekvienas gyventojas pas odontologus apsilankė vidutiniškai 1,56 karto. Daugiausiai apsilankymų tenka tauragiškiams – 2,75, mažiausiai – neringiškiams – 0,22 karto. Tuo tarpu vilniečiai pas odontologą lankosi apie 2 kartus.
Europos parlamento narys, Odontologų rūmų Garbės narys dr. Juozas Olekas sutiko, kad odontologijos technologijų prasme tikrai sparčiai žengiama į priekį, bet ypač daug erdvės pažangai išlieka ligų prevencijos kontekste. „Šioje srityje dar tikrai yra ką tobulinti. Ypač kalbant apie atokesnes vietas, ne didmiesčius, ten gyvenančius vaikus. Tam dėmesį turėtų skirti visi kompleksiškai – nuo tinkamo odontologų paruošimo iki galutinio paciento“, – mintimis dalijosi dr. J.Olekas.
Patogiau ir neskausmingai
Visgi gyvenimas be apsilankymo odontologo kėdėje, ko gero, galėtų būti tik įsivaizduojamas, o realybėje problemų pasitaiko ir dabar neišvengiamai ieškoma kelių, kaip jas išspręsti kuo greičiau, kokybiškiau ir mažiau skausmingai. Dabar ypač daug dėmesio skiriama tam, kad odontologijai skirtos priemonės leistų paprasčiau gydyti burnos bei dantų ligas.
„Odontologijos priemonių gamintojai vienareikšmiai eina link to, kad paslauga būtų suteikta kuo patogiau ir greičiau. Ypač svarbi instrumentų ir medžiagų kokybė. Pavyzdžių daug: nuo komfortiškesnio tarpdančių valymo iki plombavimui skirtų ir kitų instrumentų. Odontologų įrankių niekas nepakeis, todėl didelę pridėtinę vertę čia kuria kokybė bei patogumas. Tuomet specialistas gali kokybiškiau suteikti paslaugą, o dėl to, žinoma, patenkintas ir pats klientas“, – įžvalgomis dalijosi parodos dalyvė, medikamentais, odontologinėmis ir vaistinės medžiagomis prekiaujančios įmonės „Analizė“ atstovė Kristina Jurkevičienė.
„Pati burnos higieniste dirbu jau per 13 metų ir matau didelį postūmį dantų priežiūros srityje. Kažkada žmonės apskritai nežinojo, kas ta burnos higiena. Dabar paveikslas kitoks: žmonės patys domisi ir apskritai lietuvių burnos higiena tikrai gerėja. Matome, kad žmonės vis labiau vertina natūralumą, bet kartu nori, kad ir tinkamai, gerai išvalytų. Mes kokybiškų priemonių – pastų ir šepetėlių – atradome Naujojoje Zelandijoje“, – sakė burnos higienistė, „EcoSmile“ bendraįkūrėja Indrė Dautartienė.
Svarbu užmegzti žmogišką ryšį su pacientu
Odontologų rūmų organizuotoje konferencijoje pastebėta, kad pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje ypač daug dėmesio skiriama odontologijos etikos ir psichologijos klausimams. „Siekiame perteikti kuo daugiau žinių apie tai, kaip teisingai bendrauti su pacientu, kaip jam suteikti išsamią informaciją, kad būtų kuo mažiau nesusipratimų ar konfliktų dėl to, kad pacientas tiesiog iki galo kažko nesuprato ar suprato klaidingai. Moksliniai tyrimai rodo, kad odontologai, kurie skiria daugiau laiko bendravimui su pacientu, turi daugiau grįžtančių klientų, jais labiau pasitikima“, – pastebėjo Odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Vilma Brukienė.
Be to, anot doc. dr. V.Brukienės, visame pasaulyje vis labiau pabrėžiamas odontologų vaidmuo žmonių žalingų įpročių prevencijoje. „Odontologai gali tapti pirmuoju postūmiu žmonėms atsisakyti žalingų įpročių. Pamatę tam tikrus pirminius pakitimus burnoje, jie gali paskatinti, perspėti žmogų, kas gresia, jei neatsisakys rūkymo ar alkoholinių gėrimų. Tai labai svarbu bendroje visos sveikatos priežiūros sistemoje, tad apie tai būtina kalbėti“, – pabrėžė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja.
Šiemet parodoje „Baltic Days of Dentistry 2019“ dalyvavo 80 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Šveicarijos, Rumunijos. Ši dviejų dienų tarptautinė mokslinė konferencija skirta aptarti pažangiausius gydymo metodus, naujausias technologijas ir sprendimus. Konferencijoje pranešimus aktualiausiomis temomis skaitė pasaulyje pripažinti specialistai bei mokslininkai. Parodos-konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos odontologų rūmai ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai įkurti 2004 m. ir vienija 8600 narių: gydytojų odontologų bei burnos priežiūros specialistų.
