Lūžęs burnos laikiklis vos neišmušė akies
Kaip pasakojo vilnietė Asta, odontologijos klinikoje „Vitaldija“ ji lankosi jau daugiau nei dešimt metų ir iki šiol jokių incidentų su medicinos personalu nebuvo. Savo odontologe ji visiškai patenkinta, ją gerbia ir pasitiki. Nesklandumai prasidėjo, kai ši nukreipė pacientę pas burnos higienistę.
„Tik atvykus prasidėjo nesusipratimai. Administratorė į gydytojos kabinetą ėjo tris ar keturis kartus pasakyti, kad pacientė yra vietoje ir laukia. Tačiau gydytoja vis „ruošėsi“ darbo pradžiai. Galų gale buvau priimta. Besėsdama į paciento kėdę pasirėmiau delnu, po kuriuo pajutau neaiškios kilmės trupinius. Gal gydytoja pietavo, todėl ir užtruko?“ – pasakojo moteris.
Gydytoja bandė į jos pražiotą burną įdėti plastikinį lūpų laikiklį, šis nuo suspaudimo lūžo per pusę ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jo dalys nesužalojo veido ar akių, o atsitrenkė į pravertos burnos dantis.
Toliau dar gražiau. Astos teigimu, kai gydytoja prieš pradėdama darbą, bandė į jos pražiotą burną įdėti plastikinį lūpų laikiklį, šis nuo suspaudimo lūžo per pusę ir tik dėl laimingo atsitiktinumo sulūžusio laikiklio dalys nesužalojo veido ar akių, o atsitrenkė į pravertos burnos apatinio žandikaulio dantis.
„Pasakiau, kad daugiau jokių laikiklių nedėtų ir paprašiau nuskausminamųjų vaistų, paminėjusi, kad mano priekiniai dantys yra gana jautrūs. Vaistai buvo suleisti tik į apatinio žandikaulio dantenų priekinę dalį, paaiškinus, kad į viršutinio žandikaulio dantenas vaistus suleis vėliau. Pradėjusi dantų valymo procedūrą, gydytoja vis klausinėjo, ar vaistai jau veikia, kiek laiko jie man paprastai veikia ar greitai nustoja veikti, ir vis ragino kalbėti.
Aš, būdama pražiota burna, fiziškai nieko negalėjau atsakyti. Negi gydytoja nežino, kiek ilgai ir kaip veikia nuskausminamieji vaistai? Pagaliau turbūt neturi elementaraus supratimo, kad gydytojui besidarbuojant paciento burnoje jis ir norėdamas negali nieko atsakyti.
Perėjusi prie viršutinio žandikaulio, gydytoja suleido nuskausminamųjų tik į kairės pusės danteną, pasakiusi, kad į dešinę pusę vaistų suleis vėliau. Atitraukdama švirkštą ji sugebėjo įdurti į viršutinę lūpą, dėl ko lūpa patino ir liko nutirpusi visą tos dienos vakarą. Vėliau į kitą žandikaulio pusę vaistų gydytoja taip ir nesuleido, o aš, norėdama išvengti kitų siurprizų, jų net neprašiau“, – aiškino pašnekovė.
Negali kramtyti maisto iki šiol
Po atliktos burnos higienos gydytoja pasiūlė nubalinti dantis sodos tirpalu. Tačiau kai vėl nesugebėjo, Astos teigimu, teisingai įdėti lūpų laikiklio, pacientė, bijodama sulaukti dar vieno nemalonaus siurprizo, šios procedūros atsisakė. Tuomet gydytoja perėjo prie dantų šlifavimo.
Atitraukdama švirkštą ji sugebėjo įdurti į viršutinę lūpą, dėl ko lūpa patino ir liko nutirpusi visą tos dienos vakarą.
„Tuo pat metu ji nusprendė pavalyti dar kelis dantis, po jos darbo dabar ir plika akimi matomas vieno danties nugramdymas ties dantenomis ir tarpudančiu. Net ir praėjus daugiau negu 15 dienų viena puse negaliu normaliai sukąsti ir kramtyti maisto, nes net nekramtant maudžia. O kiek dar tokių siurprizų palikta? Kas juos sužiūrės, sutvarkys, apmokės? Po procedūros gydytojos pasiteiravau, kodėl yra toks stiprus kraujavimas, ko anksčiau nėra buvę. Ji tik nuramino ir padavė burnai praskalauti vienkartinį indelį, pusę jo talpos įpylusi kažkokių vaistų.
Nepaisant to, turėjau pusvalandį praleisti tualete, nes kraujas liejosi upeliais, o vieno tarpdančio kišenėlės kraujavimas buvo toks gausus, kad nesiliovė visą popietę, vakarą bei kitos dienos dalį, kaip po danties rovimo procedūros. Iki šiol jaučiuosi blogai tiek morališkai, tiek fiziškai. Kaip jai išduota burnos higienistės licencija, jeigu ji nemoka dirbti su elementariais medicinos įrankiais – nei su švirkštais, nei su burnos laikikliu, nei su vaistais?“ – piktinosi pašnekovė.
Brangi procedūra virto pragaru
Jai nesuprantama, kodėl klinikos vadovas neleidžia jos gydančiai odontologei atlikti visų paslaugų, nors anksčiau burnos higieną ji darydavo. Juolab kad po kitų specialistų gydymo vis vien jai tenka grįžti pas savo gydytoją ir viską užbaigti iki galo.
„Konsultavausi su kitomis odontologijos klinikomis ir supratau, kad minėtos klinikos savininkas tokiu būdu duoda darbo kitiems specialistams (juk valgyti nori visi), tačiau ar to nori pacientas, niekas neklausia. Ar aš, kaip pacientė, besilankanti privačioje gydymo įstaigoje, neturiu jokių teisių ir pasirinkimo galimybių?“ – klausė Asta.
Po incidento ji bandė susitikti su klinikos vadovu, tačiau jiems taip ir nepavyko suderinti abiem tinkamo laiko. Nustebusi, kad vadovas net nesistengia išspręsti paciento problemos, visą šį patyrimą moteris išdėstė skunde. Surašė skundą iš karto, bet prisipažino net 15 dienų svarsčiusi, ar siųsti.
Vis dėlto, pasitarusi su įvairiais specialistais, nusprendė būti pilietiška – gal jos skundas apsaugos kitus pacientus nuo nekokybiškos paslaugos. Pagaliau, jeigu lauks dar 2–3 mėnesius, tuomet jau nieko neįrodys – dantims po nekokybiškos procedūros pradėjus gesti, tvarkyti juos teks už savo lėšas.
„Esu per savo gyvenimą sutikusi daug gydytojų, turiu daugybę patyrimų, kaip yra tvarkomi dantys ir atliekama burnos higiena. Tačiau šįkart papuoliau į tikrą pragarą, tarsi man procedūrą darytų ne gydytoja, o praktikantė. O juk odontologijos paslaugos brangios – sumokėjau jai kaip normaliai gydytojai. Iki kol grįžau namo, net keletą kartų mieste, laukiant viešojo transporto, teko išspjauti susikaupusį kraują burnoje. Dėl to labai nejaukiai jaučiausi prieš aplinkinius. Ar tokia paciento būklė po atliktos burnos higienos yra normali? Tikrai taip nemanau“, – atviravo Asta.
Atsakymas iš Akreditavimo tarnybos šokiravo
Moteris skundą išsiuntė odontologijos klinikai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, Odontologų rūmų Licencijavimo komisijai. Iš Akreditavimo tarnybos atėjo, jos teigimu, šokiruojantis atsakymas.
Atsiųstame rašte teigiama, kad kreipiantis į Akreditavimo tarnybą reikia laikytis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, pagal kurį skunde turi būti nurodyti tam tikri būtini dalykai. Buvo pažymėta, kad skundo autorė nenurodė savo adreso (faktinės gyvenamosios vietos), asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nepatvirtinta įstatymų nustatyta tvarka (notaro, seniūno, pacientui atstovaujančio advokato ar kt.), elektroniniu paštu pateiktas skundas nepasirašytas elektroniniu parašu, taip pat skundas neišnagrinėtas skundžiamoje įstaigoje. Dėl visų šių priežasčių skundas paliekamas nenagrinėtu.
Pasak Akreditavimo tarnybos, gydymo įstaiga privalo išnagrinėti skundą per 20 dienų. Jeigu rezultatai netenkins, tuomet, pašalinus kitus jau nurodytus trūkumus, prie skundo reikia pridėti įstaigos atsakymo kopiją.
„Mane pribloškė, kiek daug kliūčių ir papildomų nepatogumų sudaroma norinčiam pasiskųsti piliečiui. Pagal jų vidaus taisykles pacientas turi pasirašyti skundą arba parašu, arba elektroniniu parašu. Mano skundas pasirašytas mėlynu tušinuku ir nuskenuotas, tačiau, ne, skundo nenagrinėsime, nes nėra elektroninio parašo. Kaip suprasti – įstaiga gautą paciento skundą interpretuoja taip, kaip yra patogiau pagal susidariusią situaciją, ir prieštarauja savo nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms, t.y. norim tiriame, norim netiriame...
Paso kopija be notaro patvirtinimo taip pat netinka, tarsi visi stengsis jį padirbinėti. Tai tiesiog atsikalbinėjimas. Pagaliau ar nuo to, kokiu adresu gyvenu, priklauso skundo nagrinėjimas? Argi ne juokinga? Gal aš vieną mėnesį gyvenu vienur, kitą mėnesį – kitur? Taigi norint kažką laimėti, įrodyti bei apginti savo, kaip nukentėjusio paciento teises, yra sukuriamos dirbtinės ir juridiškai niekinės kliūtys“, – svarstė moteris.
Įstaigos vadovas gina savo darbuotoją
Odontologijos klinikos „Vitaldija“ vadovas Vitalius Gustainis patvirtino skundą matęs, tačiau teigė nenorintis svarstyti jo pagrįstumo.
„Bendra situacija medicinoje tokia, kad specialistas gali atlikti tas procedūras, kurioms turi licenciją. Moteris kažkada baigė medicinos mokyklą ir gavo bendrosios praktikos slaugytojos licenciją. Po to pabaigė gydytojų odontologų padėjėjų mokslus ir gavo šią licenciją. Prieš metus baigė Utenos medicinos mokyklą, burnos higienos mokslus. Gavo burnos higienistės licenciją, o kadangi slaugytoja ligoninėje nebedirba, šios licencijos nepratęsė. Ji pas mus kaip higienistė dirba apie metus. Tai tikrai nekonfliktinis, sąžiningas žmogus ir daugumai ji pavyzdys.
Tai tas pats, jeigu jums darytų laringoskopiją, t. y. reikėtų ryti žarną, o po to jūs pareikštumėte pretenziją, kad jums po procedūros skauda gerklę.
Akmenis reikia šalinti nuolat ir kas pusę metų. Kad procedūra yra nemaloni, sutinku šimtu procentų. Apskritai medicinoje malonių procedūrų labai mažai. Kadangi pacientė gan seniai šalinusi akmenis, jie sukelia dantenų uždegimą, jos paburksta, išbrinksta. Pašalinus akmenis visada būna kraujavimas, o uždegimui praėjus apsinuogina šaknys, atsiranda dantų jautrumas“, – savo darbuotoją gynė klinikos vadovas.
Pasak jo, procedūra susideda iš trijų etapų – akmenų nuėmimo, apnašų pašalinimo ir paviršių nupoliravimo, kad akmenys lėčiau susiformuotų. Jeigu kuris nors etapas neatliekamas, valymas bus neefektyvus.
„Pacientė mano, kad procedūra jai atlikta netinkamai, bet tai lygiai tas pats, jeigu jums darytų laringoskopiją, t. y. reikėtų ryti žarną, o po to jūs pareikštumėte pretenziją, kad jums po procedūros skauda gerklę. Tai normalus pašalinis poveikis. Tai ne komplikacija, o blogos higienos pasekmė. Jeigu žmogus laikosi tinkamos higienos, akmenys nesusidaro“, – aiškinosi pašnekovas.
Tiesa, su gydytoja jam pasikalbėti dar nepavyko. Iki rugpjūčio pabaigos įstaiga užsidariusi rekonstrukcijai, todėl visi darbuotojai išleisti atostogų. Higienistė yra tik pasakiusi, kad pacientė liko nepatenkinta.
