Kaip sakė Kauno klinikinėje ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos gydytoja Rasa Mačiulienė, tokių pacientų kasmet vis daugėja.
„Alergija tampa tikra šių laikų rykštė“, – pastebi ji.
Oda – didžiausias ir vienas svarbiausių mūsų organų. Todėl ir įvairūs odos negalavimai ypač nemalonūs. Be to, jie sukelia ir psichologinį diskomfortą, jei ligų simptomai pasireiškia matomose ir sunkiau paslepiamose kūno vietose. Gana dažnai oda nukenčia dėl alerginių reakcijų.
Alergiją dažniausiai sukelia žiedadulkės, dulkių erkės, maisto produktai, pelėsiniai grybeliai, cheminės medžiagos, metalai, gyvūnai, paukščiai. Šie alergenai sukelia įvairias alergines ligas. Viena jų – alerginis kontaktinis dermatitas.
Kaltas gali būti net ir telefonas
Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. „Ūminei ligos fazei būdinga niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais, pūslelėmis oda, – kalbėjo R.Mačiulienė. – Jei oda šerpetoja, yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą.“
Šiuo metu nustatyta apie 4500 medžiagų, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.
„Dažniausiai alergines reakcijas sukelia metalai, ypač nikelis, kurio yra juvelyrikos dirbiniuose, mobiliuosiuose telefonuose, ingridientai, įeinantys į kūno priežiūros priemones, kosmetikoje esantys kvapai, konservantai, – pasakojo R.Mačiulienė. – Taip pat odos gaminiai (cheminės medžiagos naudojamos odai išdirbti, dažyti, paruošti), lateksas, plaukų dažai, kai kurie tepami vaistai, ypač naudojami esant lėtinėms, negyjančioms opoms.“
Alergiją gali sukelti ir guminiai žaislai, žindukai, balionai, maudymosi kepuraitės, prezervatyvai, kramtomoji guma, augalai, fotoapsauginiai kremai.
Alergeną būtina išaiškinti
Pasaulyje kuriama įvairių vaistinių preparatų gydyti alergijas, tačiau efektyviausia priemone tebėra išvengti kontakto su alergenais. Tam būtina nustatyti, kas tiksliai dirgina odą. „Alergenų lopo testą reikia atlikti, jei dermatito priežastis yra įtariama kontaktinė alergija ir nesiseka gydyti dermatito, – sakė R.Mačiulienė. – Taip pat reikia įsitikinti, ar pacientas nėra jautrus gydymui naudojamiems vaistų ingridientams, ypač vietiniams antibiotikams.“
Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikoje medikai konsultacijos metu nusprendžia, ar žmogaus bėrimų priežastis gali būti alerginis kontaktinis dermatitas. Po to parenka reikalingą alergenų lopo rinkinį. „Testo atlikimo metu neribojama įprastinė dienos veikla, tik reikia susilaikyti nuo aktyvios fizinės veiklos, nes nugara turi būti sausa“, – aiškino R.Mačiulienė.
Ant nugaros yra klijuojami lapeliai su į rinkinį įeinančiais mažos koncentracijos alergenais, jie laikomi 48 val. Po to nuimama ir vertinama uždegiminės reakcijos stiprumas po 2, 3 ir 4 parų. Vėlyvosioms reakcijoms atpažinti vertintinam ir po 7 dienų.
„Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė patvirtinama, jei nustatoma alerginė reakcija tirtai medžiagai, – sakė R.Mačiulienė. – Gydytojas supažindina su nustatytu alergenu ir paaiškina, kaip jo išvengti ir užkirsti kelią tolimesniems bėrimų paūmėjimams. Jei pašalinama priežastis (alergenas), bėrimas gali ir negydomas praeiti savaime per 2-4 savaites.“
Kauno klinikinės ligoninės klinikoje Odos ir venerinių ligų poliklinikoje ilgą laiką pacientai buvo ir tebėra tiriami su Europos standarto rinkiniais. „Dabar atsirado puiki galimybė atlikti išsamesnį ištyrimą su papildomomis alergenų serijomis: odontologiniu rinkiniu, kuris turi chemines medžiagas (plastikai, kvapai, dantų taisymui naudojamos sudėtinės medžiagos), dažniausiai alergizuojančias dirbančius dantų priežiūros srityje ir kojų opos rinkiniu su medžiagomis, kurioms galima įsijautrinti skiriant ilgalaikį opų gydymą “, – sakė medikė.
