„Northway“ medicinos centrų gydytoja dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė sako, kad nemelanominio vėžio formų yra dvi pagrindinės — iš bazinių epitelinių ląstelių išsivystanti bazalioma bei iš epidermio plokščiųjų epitelio ląstelių išsivystantis plokščialąstelinis odos vėžys. Melanoma yra agresyviausias odos vėžys, jis vystosi iš pigmentinių ląstelių melanocitų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, 2020 metais nuo melanomos ir kitų odos piktybinių navikų Lietuvoje mirė 167 žmonės.
Lemia genetika ir paveldimumas
„Melanomos atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, tačiau įrodyta, kad didžiausią įtaką turi genetika ir paveldimumas. Jeigu giminėje buvo sergančių melanoma, rizika susirgti melanoma padidėja keturis kartus”, — sako R.Jurčiukonytė.
Anot gydytojos, įtakos sergamumui šiuo odos vėžiu taip pat turi ir odos tipas. „Šviesiaodžiai, raudonplaukiai, strazdanoti ir mėlynakiai žmonės odos melanoma serga dažniau. Didžiausias kancerogenas yra ultravioletiniai (UV) spinduliai. UV spinduliuotė sukelia DNR pažaidas ir didelį mutacijų dažnį, nevaldomą ląstelių dauginimąsi”, — kalba gydytoja.
Didesnę odos vėžio riziką turi tie, ant kurių kūno yra 50 ir daugiau apgamų, taip pat esama ir kitų rizikos faktorių.
Rūkiusiųjų išgyvenamumas mažesnis
R.Jurčiukonytė sako, kad penkiolikos tyrimų, paskelbtų 1990-2018 metais, analizė patvirtino išvadą, kad rūkymas susijęs su didesne plokščialąstelinės karcinomos rizika. Rūkantiems rizika susirgti šiuo odos vėžiu padidėja dvigubai, palyginti su nerūkančiais. Rūkant padidėja ir burnos leukoplakijos, kuri yra dažniausias priešvėžinis burnos ertmės gleivinės uždegimas, bei burnos vėžio rizika. 75 proc. burnos ertmės ir lūpų vėžio atvejų pasireiškia rūkaliams.
Pacientų, kurie anksčiau rūkė cigaretes ir sirgo odos vėžiu, išgyvenamumas buvo kur kas mažesnis nei tų, kurie niekada nerūkė.
„Melanoma sirgusių pacientų, kurie anksčiau rūkė cigaretes, išgyvenamumas sumažėja 40 proc. palyginti su tais, kurie niekada nerūkė. Taip atsitinka todėl, kad rūkant kraujagyslės siaurėja, todėl į odą patenka mažiau kraujo, dėl to pablogėja aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi, silpnėja ląstelių gebėjimas regeneruotis”, — kalba Ramunė Jurčiukonytė.
Gydytoja primena, kad rūkymas, įskaitant ir pasyvų rūkymą, susijęs ne tik su vėžiu, bet sukelia ir ankstyvus odos senėjimo procesus, lėtina žaizdų gijimą, didina infekcijų tikimybę.
Kaip atpažinti melanomą?
Pasak gydytojos Ramunės Jurčiukonytės, įtarimą turėtų kelti bet koks pigmentinis darinys, kuris skiriasi nuo kitų apgamų. Ypač į šiuos kriterijus dėmesį turėtų atkreipti žmonės, turintys didesnę riziką susirgti melanoma. Labai svarbu nuolat apsižiūrėti savo kūną, stebėti ir vertinti turimus apgamus pagal išvardintus požymius.
Gydytoja primena pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą. Pagal pirmąsias angliškų žodžių, kuriais įvardijami kriterijai, raides jie vadinasi ABCD apgamo vertinimo kriterijais:
· A (angl. asymmetry) – asimetrija;
· B (angl. borders) – netaisyklingas kontūras;
· C (angl. colors) – pakitusi spalva;
· D (angl. dynamics) – pokyčiai.
„Didžioji dalis, net apie 70 proc., pirminių melanomų atsiranda sveikoje odoje – „de novo“. Tad jeigu odoje atsirado naujas apgamas ir jis sparčiai auga, reikia nedelsti ir pasirodyti gydytojui, nes pačiam žmogui sunku spręsti ar apgamas pavojingas, ar ne“, — įspėja gydytoja.
Diagnostikai pasitelkiama aparatūra
Šiuo metu apgamų, ikivėžinių bei piktybinių odos navikų diagnostikai pasitelkiama neinvazyvi diagnostinė aparatūra – skaitmeninė dermatoskopija, siaskopija ir videodermatoskopija. Atlikus patikrą, rezultatai išsaugomi tolimesniam stebėjimui. Skaitmeninio videodermatoskopo kompiuterinė programinė įranga įvertina darinio piktybiškumą, tai leidžia tiksliai ir anksti diagnozuoti piktybinius odos darinius ir besikeičiančius apgamus ir atitinkamai skirti reikiamą gydymą.
„Onkologijoje negalima ilgai delsti. Anksti diagnozavus odos vėžį galima pritaikyti efektyviausius, mažai invazyvius gydymo metodus. Liūdna dėl pacientų, kurie karantino metu negalėjo atvykti ilgalaikiam stebėjimui ar prevencinei patikrai dėl vėžio. Dėl to iškilo grėsmė sulaukti daugiau užleistų, pažengusių stadijų vėžio atvejų“, — pabrėžia gydytoja Ramunė Jurčiukonytė.
