Odos vėžio prevencijos dienos akcija siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. Kviečiama žengti pirmąjį žingsnį bei atvykti nemokamai apgamų ir odos darinių profilaktinei patikrai š. m. birželio 16 d., nuo 10 iki 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3). Patikrą vykdys bei informaciją apie odos vėžio prevenciją teiks Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojai dermatovenerologai.
Pastaruosius 50 metų melanomos atvejų skaičius augo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio daugiau laiko leidžiant atvirame ore, deginantis tiek saulėje, tiek soliariumuose ir nepakankamai saugojantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Vien 2021 m. daugiau nei 100 000 Europos Sąjungos gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai 40–60 metų amžiaus pacientams.
Vyrams melanoma dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, kai galima efektyviai gydyti mažai invazyviu būdu, mirtingumas dėl melanomos išlieka didelis.
Daug dažnesni kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių bei plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai aptinkami vyresniems žmonėms – virš 60 metų amžiaus. Pagal tarptautinę statistiką, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 milijonų naujų bazalinių ląstelių ir 3 milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai dėl reto jų plitimo į kitus organus yra mažiau pavojingi nei melanoma, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., tačiau augdamas darinys gali sukelti įvairias deformacijas.
Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos bei profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys skamba grėsmingai, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti bei padidinti išgyvenamumo tikimybę. Į klausimus apie tai, ką reikia žinoti apie odos vėžį, atsako Dermatologijos centro vadovė–gydytoja dermatovenerologė doc. dr. Jūratė Grigaitienė.
– Kokie yra odos vėžio rizikos veiksniai? Ar galima melanomos prevencija?
– Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), labai šviesi arba strazdanota oda, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei 50 apgamų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.
Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo apgamų patikros, kurią gydytojai rekomenduoja atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.
– Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje, kaip dažnai tikrintis?
Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą veidrodyje, taip pat labai svarbu nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji.
Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba tuos, kurie atrodo kitaip, negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs” ir vadinami „bjauriojo ančiuko" simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja.
Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo, tačiau dažnesniu atveju melanoma vystosi ant sveikos odos. Jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.
– Kaip galima apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką?
– Kas 2 val. naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50);
– Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą bei akinius nuo saulės;
– Venkite būti saulėje dieną intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.);
– Venkite soliariumų;
– Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus mažiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinei patikrai.
– Ar įdegis gali būti sveikas? Ar galima apsisaugoti nuo odos vėžio rizikos atostogų metu daug laiko praleidžiant vandenyje arba būnant atvirame ore apsiniaukusiomis dienomis?
– Įdegis yra jūsų kūno atsakas reaguojant į UV spindulių sukeltą žalą, dėl to įdegis nėra sveika ir lankymasis soliariumuose gydytojų dermatovenerologų nėra rekomenduojamas. Vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai, vandens atspindys netgi gali padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai.
Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu paminėti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to nejausdami karščio odoje arba esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir nepamiršti saugotis nuo UV spindulių.
