Pats pirmasis vaiko akių patikrinimas paprastai atliekamas iki trejų metų, antras – sulaukus 6–7 metų amžiaus. Tačiau, pasak akių klinikos ir optikos „Žiūra“ akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, nebūtinai tai reikia atlikti vasarą ar rudens pradžioje – kiekviena ugdymo įstaiga pati nustato vidinę tvarką, svarbiausia – bent kartą metuose.
Tais atvejais, jeigu šeimos gydytojui kyla abejonių dėl vaiko regėjimo (pvz., jis nemato visų raidžių ar neišvardina visų paveikslėlių lentelėje), išrašomas siuntimas išsamesnei apžiūrai pas oftalmologą.
– Ar gali būti, jog net ir išvardindamas visas raidžių ar piešinių eilutes šeimos gydytojo kabinete, vaikas visgi gali turėti regėjimo problemų?
– Taip, pasitaiko atvejų, kai vaikas gerai išvardina visas raides lentelėje, tačiau vis tiek gali turėti tam tikrų matymo bėdų. Mat vaikai yra gudrūs, ypač vyresnio amžiaus, jie gali būti linkę net sukčiauti ir žiūrėti abiejomis akimis, neuždengę vienos. Taip gali elgtis dėl to, jog galbūt nenori nešioti akinių ar dėl kitų jiems žinomų priežasčių.
Oftalmologo kabinete jau tikrinama refrakcija, kur matomi objektyvūs duomenys kompiuteryje. Tokiu atveju galima įtarti, koks yra realus vaiko regėjimas ir kokie nukrypimai nuo normos, nors vaikas ir tikina „gerai matantis“.
Bet būna ir atvirkščiai – visai neseniai turėjome šešerių metų pacientą, kurį pas mus siuntė šeimos gydytojas, nes vaikas nepasakė visos raidžių eilutės. Tačiau po visų tyrimų paaiškėjo, jog šešiametis neturi jokių regėjimo problemų, tiesiog neišvardino reikiamų raidžių gal iš susijaudinimo, o gal dėl savo lėtesnio būdo ir pan.
– Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas ne taip su vaiko regėjimu?
– Jei vaikas skundžiasi galvos skausmu, didesniu nuovargiu, nenori ruošti namų darbų, greitai pavargsta skaitydamas, galime įtarti nekoreguotą toliaregystę. Vaikas gali matyti gerai, tačiau, jei ilgiau į ką nors žiūri iš arti, ima skųstis nuovargiu bei galvos skausmu.
Trumparegystės atveju atidesni tėvai galėtų pastebėti, kad vaikas linkęs šiek tiek prisimerkti. Važiuojant automobiliu galima vaiko paklausti, ką mato, ar gali perskaityti tolimesnį užrašą ir pan. Jei vaikas šiek tiek prisimerkia norėdamas įžiūrėti vieną ar kitą objektą, tai jau signalas, kad prastai mato į tolį. Taip dažniausiai elgiasi trumparegiai – prisimerkdami pakeičia laužiamąją ragenos gebą, tokiu būdu geriau mato.
Jei dažniau pastebite vaiko vienos ar abiejų akių primerkimą, o gal net pažvairavimo požymių, būtina nieko nelaukiant kreiptis į akių gydytoją.
– Kokie tyrimai ir procedūros dažniausiai atliekamos, tikrinant vaiko akis?
– Pirmiausia tikriname vaiko regėjimą į tolį ir iš arti. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės, priklausomai nuo vaiko amžiaus: ikimokyklinukui rodomi paveikslėliai arba vadinamosios „šakutės“, kai vaikas turi pasakyti, į kurią pusę „žiūri“ šakutės tarpeliai ir kt. Vyresnio amžiaus vaikai vardina raides. Tikrinant regėjimą iš arti, vaikas turi pasakyti, kokios raidės, skaičiai, jei jų nepažįsta – vardina įvairius paveikslėlius, figūras.
Taip pat įvertinamas vaiko stereomatymas, t.y. atliekami testai, kuriais patikrinama, kaip vaikas mato daiktus erdvėje – tai aukščiausia matymo forma.
Tikrinami vaiko akių judesiai atliekant dangstymo testą – kai pakaitomis vaikui uždengiama po vieną akį. Šiuo testu tikrinama, ar nėra abiejų akių judesių sutrikimo – forijos, paslėpto ar tikro žvairumo. Taip pat patikrinami akių judesiai visomis kryptimis.
Objektyvesnis akių tyrimo metodas – refrakcijos nustatymas autorefraktometru. Refrakcija – tai akies laužiamoji geba. Šio tyrimo metu pastebima, ar vaikui reikalingi akiniai.
Dažnai yra plečiami vaiko akių vyzdžiai lašinant į akis specialius akių lašus, tokiu būdu nustatoma refrakcija plačiu vyzdžiu ir detaliai apžiūrimas vaiko akių dugnas.
– Kokios dažniausiai pasitaikančios vaikų akių ligos?
– Dažniausiai susiduriame su refrakcijos ydomis, kurios yra trys pagrindinės: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Noriu priminti, jog refrakcijos ydos nelaikomos liga, nes jas galima koreguoti akinių arba kontaktinių lęšių pagalba. Refrakcijos ydos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Trumparegystė gali būti įgimta arba gali būti įgyta jau suaugusiame amžiuje (pvz., ji gali atsirasti dėl per dažno žiūrėjimo trumpais atstumais, ypač į kompiuterio ar mobiliųjų ekranus ir kt.). Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo ilgiau ji gali progresuoti.
Remiantis naujausiais tyrimų duomenims, jei vienas iš tėvų yra trumparegis, rizika vaikui tapti trumparegiu padidėja apie du kartus, jei abu tėvai trumparegiai, tikimybė, kad ir vaikas toks bus, išauga nuo 3 iki 8 kartų. Paveldimumo faktorius svarbus kalbant ir apie toliaregystę bei astigmatizmą, tačiau nebūtinai vaikas paveldės šias refrakcijos ydas.
– Kas daro neigiamą įtaką vaiko regėjimui?
– Nėra vienareikšmio atsakymo. Kartais lemia ir individualumo veiksnys. Gali būti, jog žmogus nuo vaikystės laikėsi visų taisyklių, pvz., neskaitė knygų gulomis ar tamsoje, nežiūrėjo visą dieną į kompiuterio ekraną, tačiau visgi turi regėjimo problemų, ir atvirkščiai.
Tačiau, žinoma, tam tikros aiškios tendencijos yra. Kalbant apie įgytą trumparegystę, didėja ją turinčiųjų skaičius, nes šiuolaikinio gyvenimo būdas visgi priverčia ilgą laiką žiūrėti vien trumpais atstumais (ypač į skaitmeninių prietaisų ekranus) – tokiu būdu didėja akių įtampa ir jos „nebemoka matyti į tolį“.
Toliaregystės ir astigmatizmo atsiradimui ekranų naudojimas įtakos neturi – jos yra arba paveldimos, arba atsiradusios dėl kitų priežasčių.
– Kaip šiuolaikiniai vaikai priima žinią, jog reikės akinių?
– Į šią žinią vaikai reaguoja labai įvairiai. Neseniai turėjome šešiametę pacientę, kuriai nustatėme trumparegystę – tokią pačią refrakcijos ydą turi ir jos mama. Taigi, stengėmės švelniai mergaitei paaiškinti, kad nuo šiol reikės akinukų, kad ryškiau ir aiškiau matytų, tačiau iš jos reakcijos supratome, kad jų tikrai nenusiteikusi nešioti.
Neaišku, kodėl kai kurie vaikai turi tokį išankstinį nusistatymą prieš akinius: gal kieme ar mokykloje kas nors šaiposi iš akinius nešiojančių draugų, gal tiesiog vaikui negražu ir pan.
Akiniai skiriami ne tik vaizdui koreguoti, bet ir palengvinti akių darbą, o tai leidžia išvengti komplikacijų ateityje.
Visgi svarbu suvokti ir vaikui išaiškinti, jog akiniai skiriami ne tik vaizdui koreguoti, bet ir palengvinti akių darbą, o tai leidžia išvengti komplikacijų ateityje. Pavyzdžiui, nekoreguota trumparegystė gali pradėti progresuoti sparčiau, o dėl nekoreguotos didelio laipsnio toliaregystės gali atsirasti žvairumas. Pasitaiko, kad dėl nekoreguotų refrakcijos ydų ar žvairumo išsivysto taip vadinama „tinginė akis“, kai matymas nebesikoreguoja. Tokiais atvejais gali būti taikomas sveikos akies dengimas, kad tinginė akis būtų įdarbinta.
Todėl būtina dar iki mokyklos lankymo patikrinti, ar nėra didesnių bėdų su vaiko akytėmis, nes 6–7 metų amžius – tai kritinė riba, kai dar galime koreguoti refrakcijos ydas. Uždelsus vaikas visą gyvenimą gali matyti viena akimi prasčiau.
