Apie venų varikozę bei naująjį jos gydymo būdą bioklijais, darantį perversmą kraujagyslių chirurgijoje, šiandien kalbamės su „Baltijos Amerikos klinikos“ angiochirurgu Arūnu Grinkevičiumi.
Venų varikozė – tai venų sienelių liga, kai nukenčia venų vožtuvai, kurie turi užtikrinti kraujo tėkmę viena kryptimi. Vožtuvėliams susirgus, kraujo kryptis pasikeičia, dėl ko venos išsipučia ir išsiraizgo odos paviršiuje. Anot gydytojo, iš pradžių tai atrodo tik kaip kosmetinis defektas, tačiau vėliau atsiranda nusiskundimai. Kojos ima tinti, jose jaučiamas sunkumas ir nuovargis.
Negydant venų varikozės, venose užsistovėjus kraujui vystosi tromboflebitas. Dar viena komplikacija – sunkiai užgyjančios trofinės opos, per kurias į organizmą gali patekti infekcija.
Klasikiniai varikozės gydymo būdai – gana agresyvūs
Kiek pažeistos kraujagyslės ir koks gydymas yra reikalingas, nustato kraujagyslių chirurgas, tirdamas pacientą dvigubo skenavimo būdu. Nustačius, kad kojose kraujotaka yra pakitusi ir venų varikozė neišvengiamai progresuos, pasiūlomas gydymo metodas. A.Grinkevičiaus teigimu, dar visai neseniai vienintelis būdas išgydyti susirgusią veną buvo chirurginis jos pašalinimas. Operacijos metu padarius pjūvį kojoje specialiais instrumentais vena pašalinama, kraujotaką nukreipiant į giliąsias venas.
Šiam būdui nereikalinga narkozė, pjūviai, beveik nėra pooperacinio periodo, žmogui neskauda, jis gali iš karto vaikščioti.
„Gal atrodo keista, tačiau pašalinus sergančią veną ir kraujotaka, ir žmogaus savijauta pastebimai pagerėja. Nors pacientai visada labai nerimauja, kaip po operacijos tekės kraujas, ar nesutriks kraujotaka. Tačiau svarbu žinoti, kad susirgusi ir savo funkcijos neatliekanti vena kraujotakai kenkia, tad nėra kito pasirinkimo, tik ją pašalinti“, – akcentuoja angiochirurgas.
Tačiau gydytojas neslepia, kad chirurginis būdas yra gana grubus: tam reikalinga narkozė, nuskausminimas, pjūviai, siūlai, kuriuos reikia išimti. Gana sudėtingas ir ilgas, iki kelių savaičių trunkantis pooperacinis laikotarpis. Be to, galimos infekcinės komplikacijos. Tad chirurgija visada turi daugiau rizikų ir pačios operacijos metu, ir pooperaciniame laikotarpyje.
Švelnesnis yra lazerinis varikozės gydymas, kuomet vena uždaroma lazerio spinduliu. Ji nėra šalinama, o nustojusi funkcionuoti per kai kurį laiką išnyksta. Visgi šios operacijos turi vieną didelį minusą – po jų pacientai kurį laiką turi dėvėti elastines kojines, kas ypač nepatogu šiltuoju metų laiku.
Gydymas bioklijais – saugesnis ir paprastesnis
Atsižvelgiant į didelį venų varikozės paplitimą ir gana sudėtingą jos gydymą, buvo ieškoma metodų, kurie leistų venos kraujotaką pašalinti saugiau, paprasčiau ir su kosmetiškai gražesniu rezultatu. Vienas iš tokių metodų yra bioklijai, kuriais venų varikozė Lietuvos klinikose gydoma jau apie porą metų.
„Šis būdas tampa vis populiaresnis, nes jam nereikalinga narkozė, pjūviai, beveik nėra pooperacinio periodo, žmogui neskauda, jis gali iš karto vaikščioti. Labai svarbu ir tai, kad po procedūros nereikia dėvėti elastinių kojinių, tad šios operacijos gali būti atliekamos net vasarą“, – naujosios procedūros privalumus vardija A.Grinkevičius.
Operacijai naudojami bioklijai yra labai gerai išvalyti specialūs klijai, kurie specialiomis adatomis kateteriais įvedami į veną. Atliekant procedūrą nedaromas pjūvis, nereikalinga narkozė, nuskausminama tik adatos dūrimo vieta. Pacientas iš karto gali stotis ir kelias minutes pabuvęs ligoninėje keliauti namo.
Pašalinus sergančią veną ir kraujotaka, ir žmogaus savijauta pastebimai pagerėja.
Anot angiochirurgo, bioklijai užklijuoja venos spindį per visą jos ilgį ir nutraukiama ydinga kraujotaka. Nustojus funkcionuoti sergančiai venai, žmogui išnyksta visi ligos simptomai – tinimas, skausmas, nuovargis kojose.
„Mes pasiekiame tokį pat efektą, kuris yra pasiekiamas ir chirurginių operacijų metu. Chirurginiu būdu mes mechaniškai iš karto pašaliname veną, tuo tarpu gydant lazeriu ir bioklijais, vena uždaroma ir visiškai išnyksta per metus laiko. Rezultatas jaučiamas iš karto, kaip ir visais gydymo būdais iš karto yra sutvarkoma kraujotaka. Naudojant bioklijus užtrunka tik venos nykimas, bet tai neturi jokios reikšmės. Esant minimaliam įsikišimui į organizmą, paciento savijauta po procedūros būna labai gera“, – venų varikozės gydymo būdus lygino specialistas.
Reakcijoje su krauju bioklijai iš karto sustingsta, sutraukia venos sieneles ir jas suklijuoja. Paskui per metus laiko šie klijai po truputėlį ištirpsta kartu su vena.
Naujasis gydymo būdas tinka ne visiems
Gydymas bioklijais dažniausiai yra taikomas pacientams pradinėse varikozės stadijose, tačiau A.Grinkevičius įsitikinęs, kad šį būdą galima rinktis ir paskutinėse ligos stadijose, kai jau yra atsiradusios žaizdos ant kojų ir žmogui yra svarbiau savijauta nei išvaizda.
Visgi net ir šis modernus gydymo būdas tinka ne absoliučiai visais atvejais. „Jeigu venų liga yra užleista ir po to tenka šalinti venų varikozės mazgus, paprastai skiriami kiti gydymo būdai, dažniausiai lazeris. Jeigu vena labai plati ir išsivingiavusi, taip pat siūlome klasikinį chirurginį būdą. Tai sprendžia tyrimą atlikęs gydytojas ir pacientui pasiūlomas jam tinkamiausias metodas“, – akcentuoja A.Grinkevičius.
Niekada nereikia galvoti, kad kol dar neskauda, dar galite palaukti. Visada reikia pasitarti.
Nors naujausios kartos bioklijai yra ypatingai švarūs, visgi yra minimali tikimybė, kad ypatingai jautriems ir alergiškiems žmonėms ši medžiaga gali sukelti alergines reakcijas. Todėl prieš procedūrą pacientas visada yra apklausiamas. „Jeigu žmogui niekada nebuvo jokių alerginių reakcijų, tikimybė, kad bus nuo šitų klijų, yra nedidelė“, – ramina specialistas.
Vienintelė problema, anot gydytojo, yra ta, kad visi naujausi gydymo būdai dažniausiai yra taikomi privačiose klinikose ir ne kiekvienas pacientas gali sau leisti už juos mokėti.
Kelis gydymo būdus išbandžiusi pacientė Eglė: rinkčiausi tik naujausią metodą
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje venų varikozę lazeriu ir bioklijais gydžiusi Eglė Petrulėnė, paklausta apie procedūrų skirtumus, nedvejoja nė akimirkos: „Jeigu man reikės operaciją darytis dar po 10 metų, nes varikozė yra nepagydoma liga, tai neabejodama rinksiuosi tik procedūrą su bioklijais. Paprasčiau ir gydytojui, ir pacientui. Ir nereikia jokio nedarbingumo – gali atsistoti ir iš karto eiti į darbą, kaip aš ir dariau. O po lazerinės procedūros parą reikia pasilikti stebėjimui ligoninėje“.
Ir nors nei viena, nei kita procedūra nesukelia didelių nepatogumų, nes yra nuskausminamos, anot pacientės, atvažiavus iš operacinės į palatą tie skirtumai pasijunta akivaizdžiai. Kadangi lazeris veikia aplink esančius audinius, truputį pakraujuoja, operuotoje vietoje jaučiasi diskomfortas.
„Paties gijimo taip pat nėra ką lyginti. Po lazerio dar kurį laiką jaučiau dilgčiojimą kojoje, o po klijų procedūros nebuvo jokių nemalonių pojūčių. Po lazerio lieka mažyčiai randai dūrio vietose, tačiau tai niekis palyginus su tuo, kad dar mėnesį reikia nešioti elastines kojines, kas tikrai nėra didelis malonumas. Be to, po procedūros bioklijais negėriau jokių kraują skystinančių vaistų, kuriuos teko naudoti po lazerinio metodo“, – procedūras lygino E.Petrulėnė.
Angiochirurgas: geriau pasitarti be reikalo, negu leisti ligai progresuoti
Didelę patirtį turintis gydytojas ragina atidžiau pasižiūrėti į savo kojas ir bent pasikonsultuoti su angiochirurgu. Atlikęs echoskopiją ir dvigubą kraujagyslių skenavimą specialistas galės įvardyti ligos priežastis, jos stadiją, numatyti prognozes bei parinkti tinkamiausius gydymo būdus.
„Niekada nereikia galvoti, kad kol dar neskauda, dar galite palaukti. Visada reikia pasitarti. Ir geriau be reikalo pasitarti, negu atvažiuoti užleistoje formoje, nes liga komplikuojasi trombozėmis, odos pakitimais iki opų atsivėrimo. Kuo liga mažiau pažengusi, tuo švelnesnį, šiuolaikiškesnį ir mažiau pavojingą gydymą galima jai pritaikyti“, – kvietė nedelsti ir pasirūpinti savo sveikata angiochirurgas A.Grinkevičius.
