„Kai aš paklausiu Sveikatos ministerijos, kiek patirta žalos, man niekas negali pasakyti. Neaišku, kiek pridėtinės vertės yra nesukuriama, kai darbuotojas atvyksta sergantis ir užkrečia kitą. Tai yra esmė, ir niekas negali atsakyti“, – LRT radijo laidoje „Litas prie lito“ kalbėjo Seimo Peticijų komisijos pirmininkas.
Pasak Darbo partijos nario, dėl sumažintų išmokų (trečią–septintą ligos dienomis yra mokama 40 proc. atlyginimo – LRT.lt) darbuotojams neapsimoka imti nedarbingumo lapelio, o tai labai pakenkė žmonių sveikatai, aplinkiniams, darbdaviams.
Žinau atvejį, kai žmogus susirgo sloga, po to sinusitu, o po to apako, – teigė politikas.
„Žinau atvejį, kai žmogus susirgo sloga, po to sinusitu, o po to apako“, – teigė politikas.
P. Čimbaro žodžiais, išmokų atstatymui gali prireikti apie 100 mln. litų, tačiau jis mano, kad žalos yra padaroma kur kas daugiau.
Seimūnas galvoja, kad jo kolegos neturėtų sutrukdyti pakeisti dabartinę tvarką: „Balandžio 10 d. po pateikimo Seimas šiam projektui pritarė, ir kartu buvo paprašyta Vyriausybės išvadų. Bet taip pat prezidentė susitikime su ekspertais pažymėjo, kad būtina atkurti ikikrizinį nedarbo išmokų lygį. Net ir Prezidentūra palaiko , kad būtų atkurta, tai kodėl Seimas turėtų tai stabdyti?“
P. Čimbaras tikisi, kad tai pavyks įgyvendinti kuo greičiau, tiesa, konkrečios datos pasakyti negalėjo, mat Seimas balsuoti negalės tol, kol Vyriausybė nepateiks savo išvadų ir pasiūlymų.
Šiuo metu už pirmąsias laikino nedarbingumo dvi dienas sumoka darbdavys (80–100 proc. atlyginimo), 3–7 dienomis „Sodra“ moka 40 proc. algos, paskui – 80 proc. Priimta įstatymo pataisa numatytų, kad 3–7 nedarbo dienomis būtų išmokama 85 proc. atlyginimo.
Politikas kitu projektu siūlo padidinti vadinamąsias išmokų lubas. Tokiu atveju žmonės, gaunantys didesnį atlyginimą, susirgę gautų didesnes nedarbingumo išmokas.
LRT.lt primena, kad laikino nedarbingumo išmokos buvo sumažintos 2009 m. vadinamosios naktinės mokesčių reformos metu. Tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys teigė, kad valstybė neturi lėšų apmokėti laikiną gyventojų nedarbingumą, todėl esą reikėjo rinktis, ar didinti mokesčius „Sodrai“, ar mažinti ligos pašalpas.
