– Kaip susidomėjote sveika gyvensena, sportu, mityba?
– Iki 12 metų buvau visiškai nesportiškas ir sportas man asocijavosi su kančia, labai nemėgau kūno kultūros pamokų ir sunkiai įveikdavau normatyvus. Tačiau viskas pasikeitė bebaigiant penktą klasę, kuomet klasės draugų paskatintas, mat buvau aukštas, pradėjau lankyti krepšinio treniruotes. Krepšinį žaidžiau šešerius metus.
Kitas etapas buvo, kuomet labai susižavėjau raumenų auginimu. Tačiau vien sportas su svoriais galiausiai pasidarė nuobodus. Šiuo metu susitelkiu į visapusišką kūno tobulinimą ir sveikatinimą. Namuose užsiimu joga, taip pat keletą kartų per savaitę einu į sporto salę, lankau grupines treniruotes.
Gyvename moderniais laikais ir patogiai, mažai kas bedirba sunkų fizinį darbą. Visgi mūsų kūnas sutvertas judėti, tad fizine veikla užsiimti būtina. Jei nemėgstate sporto salės, galima tiesiog vaikščioti, važinėtis dviračiu.
Iki 18 metų maitinausi tuo, ką gamino mama. Tradicinėje lietuvių virtuvėje daug gyvūninės kilmės produktų, saldžių gaminių, per mažai daržovių ir vaisių. Pradėjęs sportuoti ėmiau domėtis ir mityba. Sužinojau apie valgių išdėstymą per dieną, apie tai, kad vertėtų vengti perdirbto maisto, cukraus.
Tiesa, prisiminus tradicinę kultūristų virtuvę su daug liesos vištienos ir ryžių, ir dabar nupurto. Tačiau tuo metu iš tikrųjų maniau, kad valgau labai sveikai ir subalansuotai. Jei tokią „sveiką“ mitybą būčiau tęsęs, ji greičiausiai būtų sukėlusi širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, kitus sveikatos sutrikimus.
– Kaip atradote augalinę mitybą? Kas buvo sunkiausia keičiant įpročius?
– Prieš keletą metų, kuomet apie augalinę mitybą dar beveik nieko nežinojau, priėmiau savo bičiulių mestą iššūkį – 21 dieną nevalgyti mėsos ir stebėti, kaip jausiuosi. Tą laikotarpį išbuvau labai lengvai, visai ne taip, kaip tikėjausi. Negana to, jaučiausi iš tiesų puikiai. Jam pasibaigus, mėsos nebesinorėjo, tad nuo to laiko jos nebevalgiau.
Atsisakius kai kurių žalingų produktų, atsistatė skonio receptoriai, ir sveiki produktai ėmė teikti tokį pat malonumą.
Po dar pusės metų nutariau atsisakyti ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Pereinamuoju laikotarpiu buvo sunkiausia ieškoti naujų receptų bei įprasti, kad bus sunkiau pavalgyti maitinimosi įstaigose. Taip pat pasakius, kad nevalgau gyvūninės kilmės produktų, tekdavo iš aplinkinių išgirsti įvairių replikų, į kurias dabar nebekreipiu dėmesio, tačiau anuomet jos tikrai erzino.
Norėdamas subalansuoti savo paties mitybą, ėmiau domėtis mitybos mokslu, o dabar jau padedu kitiems – konsultuoju mitybos klausimais bei sudarinėju mitybos planus.
– Kas pasikeitė, perėjus prie augalinės mitybos?
– Pasikeitė mano požiūris į maistą – ėmiau žvelgti į jį kaip į kurą savo kūnui, jis tapo kokybiškesnis, įvairesnis. Seniau į jį žvelgiau tik kaip į malonumą. Tai nereiškia, kad dabar nesimėgauju maistu, tiesiog atsisakius kai kurių žalingų produktų, atsistatė skonio receptoriai, ir sveiki produktai ėmė teikti tokį pat malonumą.
Pakeitus mitybą dingo chroniška sloga, atsirado daugiau energijos, po valgių nebesijaučiu apsnūdęs. Mėsą suvirškinti užtrunka iki 8 valandų, o augalinį maistą pakanka vos kelių. Tapau ramesnis, pradėjau užsiimti dvasinėmis praktikomis. Manau, kad jei valgysime gyvą maistą, jausimės gyvybingi, o jei tokį, kuris siejamas su mirtimi, ir pasekmės bus atitinkamos.
– Kokios, jūsų manymu, didžiausios lietuvių daromos mitybos klaidos?
– Remiantis statistika, Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai daugiau nei rekomenduojama sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio ir paprastųjų cukrų. Jiems trūksta A, D, C, B2, B5, B12 vitaminų, mineralų magnio, geležies, cinko, seleno, jodo.
Taip pat lietuviai suvartoja žymiai per mažai skaidulinių medžiagų. Daug kalorijų yra gaunama iš kviečių produktų, kurie yra menkaverčiai angliavandeniai, pakeliantys insulino lygį ir sukeliantys alkio priepuolius.
Rekomendacijos būtų valgyti daugiau ir įvairesnių daržovių – ne tik bulves, pomidorus ir agurkus. Taip pat per dieną suvalgyti 3–4 porcijas vaisių, uogų. Vertėtų mažinti arba atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Vietoje jų vartoti pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius, grikius.
Valgius derėtų tolygiai paskirstyti per dieną ir nepersivalgyti vakarais. Jei negalite atsisakyti tradicinių lietuviškų patiekalų, mėgaukitės jais tik ypatingomis progomis.
– Koks jūsų dienos racionas? Ar mėgstate gaminti? Kokių kitų mitybos taisyklių laikotės?
– Mano dienos racioną sudaro 3 ar 4 pagrindiniai valgiai bei keletas užkandžių. Rytą dažniausiai pradedu nuo glotnučio, susidedančio iš vaisių, uogų, žalių lapinių daržovių, sėklų, augalinio pieno arba vandens, prieskonių.
Pietums įprastai renkuosi troškinį iš grikių, bolivinių balandų ar kitų kruopų su įvairiomis daržovėmis. Vakarienei mėgstu valgyti trintą sriubą iš lęšių, saldžių bulvių, morkų, moliūgo. Užkandžiams renkuosi vaisius, riešutus, pilno grūdo duonos sumuštinius su humusu ir daržovėmis arba riešutų sviestu ir džiovintomis datulėmis/slyvomis.
Manau, jog nėra tokio produkto, be kurio negalėčiau gyventi. Tačiau tikrai mėgstu riešutų sviestą, datules, bananus, saldžiąsias bulves.
Negalėčiau pasakyti, kad labai mėgstu gaminti, tačiau per tiek metų jau įpratau ir tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Vengiu cukraus, glitimo turinčių produktų, perdirbto maisto. Anksčiau skaičiuoti gaunamas maistines medžiagas naudodavau programėlę „Chronometer”, dabar, atsiradus įgūdžiams, ir be jos žinau, kiek ko turiu suvalgyti per dieną.
– Išvardinkite populiariausius augalinę mitybą supančius mitus.
– Manoma, jog maitinantis augaliniu maistu neįmanoma gauti pakankamai baltymų. Tiesa ta, kad reikia valgyti kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą bei surinkti pakankamą kalorijų normą – tuomet ir baltymų kiekis bus užtektinas bei gausite visų reikiamų aminorūgščių.
Kitas mitas – tokia mityba netinka nėščiosioms, vaikams. Pasaulyje yra tautų, kurių atstovai nuo gimimo valgo augalinį maistą ir jiems tokių klausimų nekyla. Net ir svarbiausios pasaulio sveikatos bei mitybos institucijos pripažįsta, kad subalansuota augalinė mityba yra tinkama visoms amžiaus grupėms.
Žinoma, jei trūksta žinių apie subalansuotą mitybą, galima pridaryti klaidų. Tokiu atveju derėtų pasikonsultuoti su gydytojais, tačiau reikėtų rasti tokius, kurie remiasi naujausiomis žiniomis.
Dar vienas mitas, su kuriuo tenka dažnai susidurti, – maitinantis veganiškai pasiekti aukštų rezultatų sporte nėra įmanoma. Pasaulyje yra galybė pavyzdžių, kad tai nėra tiesa. Atvirkščiai, daugybė atletų, parėję prie augalinės mitybos, savo sportinius rezultatus pagerina.
– Daug kas mano, jog maitintis veganiškai – brangu. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
– Brangūs yra tik įvairūs pusgaminiai, mėsos ir pieno produktų pakaitalai, kurie tikri nėra nei būtini, nei sveiki ir kuriais piktnaudžiauti nevertėtų. Valgyti kavinėse, restoranuose gali pasirodyti brangu, tačiau kainos nepralenkia visavalgiškų patiekalų. Kuo mažiau perdirbtą maistą valgysite ir kuo dažniau gaminsite namuose, tuo maistas bus pigesnis ir sveikesnis.
Brangus reikalingas produktas yra nebent riešutai, tačiau jų per dieną užtenka vos saujelės. Reikėtų rinktis sezonines daržoves, vaisius, įvairias kruopas, ankštinius. Norint sutaupyti, ilgesnį galiojimo laiką turinčius produktus galima pirkti didesniais kiekiais, paieškoti patikimo ūkininko ar bent dalį maisto užsiauginti patiems.
– Ką galėtumėte patarti norintiems permainų – kur rasti informacijos ir kaip neprarasti motyvacijos?
– Informacijos apie augalinę mitybą yra labai daug. Pavyzdžiui, internete yra informacijos anglų, rusų ir jau gana nemažai – lietuvių kalbomis. Knygynuose taip pat galima rasti jau gana nemažai literatūros apie augalinę mitybą, receptų knygų.
Kuo mažiau perdirbtą maistą valgysite ir kuo dažniau gaminsite namuose, tuo maistas bus pigesnis ir sveikesnis.
Taip pat siūlau prisijungti prie „Facebook“ grupės „Lietuvos veganai“ – tai svarbiausia šalies veganų platforma internete, šiuo metu vienijanti daugiau nei 26 000 narių ir sparčiai auganti. Grupės nariai dalijasi savo patirtimi, atradimais, receptų idėjomis. Taip pat siūlau aplankyti mano puslapį „Inovatyvi mityba“. Rekomenduoju pasižiūrėti dokumentinius filmus „Karvių sąmokslas“, „Sveik, po velnių“, „Šakutės prieš skalpelius“, „Žemiečiai“. Šie filmai suteiks pagrįstų žinių, atvers akis ir įkvėps pokyčiams.
Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje augančiu judėjimu ir jį rinktis yra daugybė priežasčių. Viena – tai etiniai įsitikinimai, nenoras išnaudoti kitų gyvų būtybių, antra – sveikata, trečia – gamtosauga. Būtent gyvulininkystė yra atsakinga už daugelį problemų – vandens, oro, dirvožemio taršą, miškų naikinimą, klimato atšilimą. Jos daroma žala gamtai yra didesnė nei visa gamyba ir transportas kartu sudėjus.
Be to, gaminant mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus yra išnaudojami milžiniški kiekiai resursų. Yra apskaičiuota, kad jei vien JAV pereitų prie augalinės mitybos, būtų išspręsta pasaulinė bado problema.
– Kokie dar veiksniai veikia mūsų sveikatą? Mityba – tik vienas iš jų.
– Man priimtinas holistinis požiūris – į kūną žvelgiu kaip į bendrą sistemą. Mityba yra labai svarbus veiksnys, bet ne mažiau svarbus yra ir fizinis aktyvumas. Nepaisant Lietuvoje kylančios susidomėjimo sveikatingumu bangos, vis dar labai daug žmonių gyvena pasyviai.
Sportas suaktyvina medžiagų apykaitą, stiprina kaulus, sausgyles, raumenis (įskaitant ir širdies raumenį), padeda atsikratyti nereikalingo svorio, mažina stresą, gerina miegą ir t. t.
Dar vienas labai svarbus dalykas sveikatai – tai bendravimas; sparčiai vystantis technologijoms, jo vis labiau mažėja, žmonės jaučiasi vieniši, dėl to kyla daug psichologinių problemų.
– Paminėjote psichologinę sveikatą – kaip pats kovojate su stresu, nuovargiu?
– Manau, jog pats efektyviausias būdas išspręsti gyvenimo problemas, yra sąmoningas savęs stebėjimas. Rašau dienoraštį – dienos pabaigoje surašau viską, kas neduoda ramybės, tai veikia labai terapiškai. Sportas taip pat padeda kovoti su visomis problemomis, ugdo fizinį ir psichologinį atsparumą. Taip pat labai svarbu poilsis.
Man svarbu savęs tobulinimas, lankau įvairius renginius, seminarus, konferencijas, daug skaitau. Kasdien bent valandą stengiuosi praleisti gryname ore. Žiūriu videoįrašus „Youtube“ platformoje, filmus, susitinku su draugais.
– Esate vienas iš augalinio maisto festivalio „Vegfest LT“ organizatorių. Dėl ko verta jame apsilankyti?
– Tai renginys, skirtas populiarinti veganizmą bei augalinę mitybą. Ką tik pasibaigė mūsų septinasis renginys – „Vegfest LT Kaunas”, o šį savaitgalį renginys keliasi į Vilnių – Totorių gatvėje Tautų mugės metu bus surengtas „Vegfest LT Vilniaus ruduo“.
Šiame trijų dienų renginyje dalyvaus veganiški bei veganams draugiški verslai iš Lietuvos ir užsienio. Mugės akcentas yra maistas, tačiau bus galima rasti ir kosmetikos, drabužių, papuošalų, aksesuarų, prekių vaikams. Šis renginys tikrai nėra skirtas tik veganams – jame laukiami visi.
