– BBC portale rašoma, kad plinkantys vyrai senovės Egipte maldavo ežio spyglius su medumi, statybiniu gipsu, dažais. Vikingai naudojo ožkos išmatų losjoną, o Hipokratas manė, kad labiausiai padeda balandžių mėšlas, sumaišytas su ridikais, kmyniniu kuminu ir dilgėlėmis. Šiandien nuo plikimo naudojami šampūnai, einama į specialias klinikas ir per metus iš viso išleidžiama 3,5 mlrd. dolerių – tai daugiau negu metinis Makedonijos biudžetas arba daugiau nei išleidžiama maliarijos gydymui. Ar visais laikais vyrai vienodai pliko?
– Vienareikšmiškai atsakyti sunku, bet plinkančių vyrų jaunėjimo tendencija tikrai yra. Šioje srityje jau dirbu daugiau kaip 15 metų: anksčiau ateidavo 30-mečiai vyrai, o dabar pagrindinis kontingentas yra 20-mečiai.
– Apie priežastis, dėl ko žmonės plinka, BBC rašoma, kad 1897 m. kilo panika, kai prancūzų dermatologas paskelbė radęs tikrą kaltininką – mikrobą. Tada būdavo patariama šukas virti, neleisti kitiems jų naudoti. Romėnų laikais, dar anksčiau, buvo manoma, kad plinkama, pavyzdžiui, dėl metalinių šalmų, kuriuos kariai dėvėjo. Dėl ko iš tiesų plinkama?
– Dabar pripažįstama, kad pagrindinė vyriško tipo plikimo priežastis – aktyvus androgenas dihidrotestosteronas, kuris gaminasi odoje ir skatina plauką gyventi trumpiau bei virsti gyvaplaukiu. Taip vystosi plikimas. Bet, be abejo, jaunėjimo tendencija kalba apie tai, kad didelę įtaką daro ir stresas, pagreitėjęs gyvenimo tempas.
– Genetika turbūt irgi turi įtakos?
– Taip. Pirmiausia ir yra genetika, nes vieniems vystosi plikimas, kitiems – ne. Būtent genetika lemia ypatingą plauko reagavimas į androgeną dihidrotestosteroną.
– Tame pačiame BBC tekste svarstoma, kiek plikimas gali būti susijęs su kitomis ligomis, pavyzdžiui, prostatos vėžiu. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Teko skaityti mokslinių straipsnių, kad tiems vyrams, kurie pradeda anksti plikti, reikėtų susirūpinti ir stebėti cholesterolio kiekį kraujyje, nes jie gali turėti polinkį į didesnį cholesterolio kiekį ir kartu anksčiau susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl to kyla ankstyvų miokardo infarkto ir ankstyvų mirčių rizika. O prostatos didėjimą lemia tas pats dihidrotestosteronas. Taigi ryšys yra.
– Ar įmanoma sustabdyti genetinį polinkį plikti?
– Pristabdyti įmanoma, bet pakeisti genetinio polinkio – ne. Tai, kad išleidžiama labai daug pinigų šiai problemai spręsti, rodo, jog žmonės į tai investuoja, bet tas investavimas turi būti nuolatinis. Nors mes galime pristabdyti, polinkis vis tiek lieka, todėl vienokias ar kitokias priemones žmogus turi naudoti nuolatos. O chirurginė intervencija, persodinimas, žinoma, kainuoja dar daugiau.
