Ištikus širdinei mirčiai, delsti negalima
Keli šimtai tūkstančių klinikinių mirčių pasaulyje kasmet įvyksta ne gydymo įstaigoje – namuose, parkuose, gatvėse, skveruose, oro uostuose, traukinių ar autobusų stotyse, sporto klubuose, stadionuose ir kt. Trečdalis staigaus širdies sustojimo atvejų įvyksta asmenims, kurie nė nenutuokia, kad serga vienokia ar kitokia širdies liga, galinčia nulemti širdies sustojimą.
Vos viena minute uždelsus pradinį staigios klinikinės mirties ištikto žmogaus gaivinimą, sėkmingo atgaivinimo tikimybė mažėja 10 proc. Nesunku įsivaizduoti, kokių rezultatų galima tikėtis, jei gaivinimo veiksmai uždelsiami penkias ar daugiau minučių. Todėl kiekvienas visuomenės narys privalo mokėti atpažinti staigios mirties ištiktą žmogų, mokėti iškviesti specializuotą pagalbą, o kol ji atvyks, taikyti pradinį gaivinimą.
„Esant gyvybei grėsmingiems ritmo sutrikimams, sutrinka kraujo išstūmimas iš širdies į sisteminę ir plautinę kraujotaką, tuomet žmogus netenka sąmonės, o laiku nesuteikus pirmosios pagalbos, tokio žmogaus išgyvenamumo šansai menki. Taigi, jei žmogus susmunka, o bandant jį pakalbinti, nereaguoja, nekvėpuoja, reikia kuo skubiau skambinti pagalbos telefonu 112 ir kiek įmanoma greičiau pradėti pradinį paciento gaivinimą, – portalui manodaktaras.lt pasakojo kardiologas.
– Jei šalia ligonio yra tik vienas žmogus, jis pirmiausia turėtų kviesti pagalbą, o ją iškvietęs, nedelsdamas pradėti gaivinimo veiksmus. Jeigu šalia yra du ar daugiau žmonių, tuomet vienas iš jų turėtų kuo skubiau kviesti pagalbą, o kitas tuo pat metu pradėti gaivinimą.“
Kviečiant pagalbą, svarbu tinkamai informuoti pagalbos centro dispečerį apie įvykio vietą ir tai, kad pacientui taikomas gaivinimas. Tokiu atveju atvykstanti greitoji pagalba bus geriau pasiruošusi tęsti specializuoto gaivinimo veiksmus.
Kiekvienas visuomenės narys turėtų žinoti, kad gaivinimo metu labai svarbi priemonė yra automatinis išorinis defibriliatorius. Tai mažas, nešiojamas prietaisais, kurį panaudojus galima išgelbėti staigios mirties ištikto paciento gyvybę.
Anot dr. J.Simonavičiaus, įvykio vietoje esantys žmonės turėtų teirautis, ar šalia nėra automatinio išorinio defibriliatoriaus. Defibriliatorių galime rasti autobusų, traukinių stotyse, oro uostuose ar kai kuriuose prekybos centruose tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Modernūs gyvybę gelbstintys prietaisai yra sukurti taip, kad juo gali pasinaudoti net ir specialiai tam neapmokytas žmogus.
Kaip teisingai naudotis defibriliatoriumi?
Suprantama, jog pirmą kartą naudojant išorinį defibriliatorių, daugeliui gali būti baugu, tačiau, pasak kardiologo dr. J.Simonavičiaus, išsigąsti neverta, nes įrenginiai yra „kalbantys“ – nuodugniai instruktuoja, ką ir kaip atlikti.
Tačiau gydytojas pabrėžė, kad svarbu tęsti ligonio krūtinės ląstos paspaudimus iki tol, kol defibriliatorius bus surastas, paruoštas naudoti ir informuos, jog galima nutraukti gaivinimą.
Krūtinės ląstos paspaudimai užtikrina bent minimalią kraujotaką į galvos smegenis. Todėl laiko momentai, kai krūtinės ląstos paspaudimai netaikomi, turi būti kiek įmanoma trumpesni. Svarbu įsidėmėti, kad gaivindamas žmogų ir taikydamas krūtinės ląstos paspaudimus, asmuo labai pavargsta, todėl, esant galimybei, gaivinantieji turėtų keistis tarpusavyje, tačiau apsikeitimo laikas, kai paspaudimai nevyksta, taip pat turi būti minimalus.
Laiko momentai, kai krūtinės ląstos paspaudimai netaikomi, turi būti kiek įmanoma trumpesni.
Jei yra galimybė, geriausia krūtinės paspaudimus derinti su įpūtimais į burną: 30 paspaudimų, 2 įpūtimai į burną. Jei dėl kokių nors priežasčių įpūtimų taikyti nėra galimybės (gaivinantis žmogus to negali atlikti dėl psichologinio barjero ar higienos sumetimų, savo paties saugumo), tuomet ypač svarbu nenusisukti ir vis tiek taikyti gaivinimo veiksmus atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
„Patogiau, jei vienas žmogus atlieka paspaudimus (apie 100–120 paspaudimų per minutę), kitas – įpūtimus. Geriausia paspaudimų greitį ir ritmą pajausti niūniuojant mintyse „Ant-kal-no-mū-rai-jo-ja-lie-tu-viai“. Vieta, kurioje spaudžiama krūtinės ląsta, yra ties krūtinkaulio viduriu, krūtinės ląstos sienoje. Svarbu spausti ne per aukštai ir ne per žemai“, – pasakojo gydytojas.
Jei taip nutinka, kad klinikinė mirtis įvyksta ten, kur yra automatinis išorinis defibroliatorius, tuomet krūtinės ląstos paspaudimai atliekami tol, kol defibriliatorius paprašys atsitraukti nuo ligonio. Taigi, vienas žmogus tęsia krūtinės ląstos paspaudimus, o kitas įjungia defibriliatorių ir, vadovaudamasis žodinėmis defibriliatoriaus komandomis, prijungia elektrodus.
Išklausius defibriliatoriaus instruktažą, uždėjus elektrodus ligoniui ant krūtinės ir išgirdus „Atsitraukite, analizuojamas ritmas“, krūtinės paspaudimai laikinai nutraukiami. Tais atvejais, jei defibriliatorius nustato, jog defibriliuoti nereikia, gaivinimą atliekantys asmenys informuojami, kad vėl gali tęsti paspaudimus.
„Jei visgi defibriliacija bus reikalinga, defibriliatorius paprašys atsitraukti nuo ligonio ir nuspausti defibriliacijos mygtuką ant defibriliatoriaus korpuso. Kai išgirsite, kad vėl saugu liesti ligonį ir tęsti išorinį širdies masažą, svarbu nedelsiant tęsti krūtinės ląstos paspaudimus. Defibriliatorius gali net padėti parinkti žmogui paspaudimų ritmą, t.y. kokiu dažniu reikia spausti krūtinės ląstą, skleisdamas atitinkamo dažnio garsinį signalą.
Kai praeina defibriliatoriaus algoritme nustatytas laikas, žmogus vėl išgirsta, kad reikia atsitraukti, nes bus analizuojamas širdies ritmas ir pan. Būna, jog po šių procedūrų ligonis pradeda pamažu atgauti sąmonę, tačiau būna, kad net ir 10 kartų kartojant defibriliaciją, ji, deja, būna neefektyvi“, – paaiškino gydytojas kardiologas dr. J.Simonavičius.
Apie tai, kur yra defibriliatorius, gali informuoti dispečeris, paskambinus 112.
Kai kurios gyvybei pavojingos aritmijos, anot kardiologo, nesibaigia taip dramatiškai. Būna, kad žmogus netenka sąmonės ir pats atsigauna, tokiu atveju kardiologas gali įtarti kardiogeninės kilmės sinkopes.
Atlikus specialų ištyrimą, kartais nustatoma, kad žmogui reikia implantuoti implantuojamąjį defibriliatorių (žmogaus kūne įsiuvamas nedidelis defibriliacijos aparatas). Esant gyvybei grėsmingai aritmijai, netekus sąmonės, defibriliatorius į tai sureaguoja ir momentiškai pritaiko elektros šoką.
Gyvybei grėsmingos aritmijos, pasak gydytojo, gali būti gydomos prideginimais, t.y. į širdį vedami specialūs kateteriai, kurie ieško zonos, atsakingos už širdies ritmo sutrikimus, ir ta vieta yra prideginama.
Trijų žingsnių pagalbos grandinė
Apibendrindamas staigaus širdies sustojimo temą, gydytojas kardiologas dr. J.Simonavičius teigia, kad įvykus klinikinei mirčiai, aplinkiniai privalo atlikti tris būtinus veiksmus:
- Kuo greičiau iškviesti specializuotą pagalbą skambinant 112.
- Neatidėliodami pradėti krūtinės ląstos paspaudimus (100–120 k/min. dažniu), o jei yra galimybė, paspaudimus derinti su įpūtimais santykiu 30:2.
- Į gaivinimo vietą atsinešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį įjungti ir vadovautis defibriliatoriaus komandomis tęsiant gaivinimą, kol atvyks specializuota pagalba.
