Viešumoje netrūksta ir mitų, susijusių su tuberkulioze. Kokia tai liga, kaip diagnozuojama, gydoma, kam pavojingiausia – pokalbis apie turberkuliozę kovo 25-ąją buvo trasliuojamas VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje. Apie simptomus, apsisaugojimą, gydymą pasakojo Pulmonoligijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Kovo 24-ąją, kaip ir kasmet, buvo minima tarptautinė tuberkuliozės diena. Pasak prof. E.Danijos, nepaisant medicinos pasiekimų, tuberkuliozė vis dar yra pasaulinė problema. Šiuo metu maždaug trečdalis Žemės gyventojų yra infekuoti tuberkuliozę sukeliančiomis mikobakterijomis. Tai yra žmonės, kurie gali susirgti ir toliau ligą platinti.
„Deja, bet Lietuvoje iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių išsiskiria pagal sergamumą tuberkulioze – esame antroje vietoje. Tai labai prastas rodiklis ir maždaug tris kartus viršija vidurkį ES šalių. Tai rodo, kad šita problema kol kas neišspręsta pas mus“, – apgailestavo profesorius.
Suserga ne visi užsikrėtę
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tuberkuliozė – socialiai pažeidžiamų žmonių liga. Ar tai tiesa, kaip šia liga užsikrečiama, kaip ji vystosi?
„Kad žmogus susirgtų tuberkulioze, reikia tam tikrų sąlygų. Daugeliu atvejų žmogus niekada taip ir nesuserga tuberkulioze, net ir tais atvejais, kai buvo infekuotas. Pavyzdžiui, būna, kad net tuomet, kai pacientas serga atvira tuberkulioze, užsikrečia ne visi, su juo turėję kontaktą: šeimos nariai, bendradarbiai, bendraklasiai, draugai. „O iš užsikrėtusiųjų tuberkulioze suserga maždaug 3-5 proc. Atsakant į klausimą, kodėl ne visi, o kai kurie suserga tuberkulioze, ir kas tai lemia, dažniausia priežastis – nevisavertis žmogaus imuninis atsakas. Tai būna, kai pacientas serga kita sunkia liga ir dėl to jam tenka vartoti vaistus, slopinančius imunitetą. Pvz., pacientas, sergantis jungiamojo audinio ligomis, kada reikia vartoti vadinamuosius „hormonus“, – sakė medikas.
Kita ligų grupė, padidinanti tikimybę susirgti tuberkulioze, yra cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).
„Šitos ligos didina tikimybę susirgti tuberkulioze nuo kelių ir net iki keliolikos kartų“, – pažymėjo prof. E.Danila.
Anot jo, socialiai pažeidžiami žmonės susirgti tuberkulioze iš tiesų rizikuoja labiau. Svarbiausias veiksnys – nepakankama mityba.
„Tyrimai rodo, kad vartojant per mažai arba apskritai nevartojant riebalų, baltymų tikimybę susirgti tuberkulioze taip pat padidina nuo kelių iki keliolikos kartų“, – sakė gydytojas.
Didesnę tikimybę užsikrėsti ir susirgti tuberkulioze turi ir asmenys, turintys žalingų įpročių, taip pat artimą kontaktą su taršiomis medžiagomis, pavyzdžiui, siliciu.
Kalbėdamas apie tai, kodėl sergantieji ŽIV neretai užsikrečia ir tuberkulioze, medikas paaiškino, kad neretai žmonės ilgai nežino, kad turi ŽIV, todėl labiau rizikuoja užsikrėsti ir kitomis infekcinėmis ligomis.
„Kurį laiką ŽIV būna latentinė, t.y. neatpažinta, dar nediagnozuota ir negydoma, arba gydymas dar nepasiekė savo piko. Kodėl taip atsitinka? Kada žmogus įkvepia mikobakterijos, ji patenka į plaučius ir imuninė sistema ją puola, kaip ir kiekvieną sukėlėją jai nepažįstamą antigeną, ir apsupa tuberkuliozės mikobakterijas. Pradeda formuoti granulomas – tai mūsų imuninės sistemos dalis. Mikobakterijos arba nužudomos, arba užmigdo – tai nėra žargonas, o medicininis terminas, nurodantis, kad tuberkuliozės mikobakterija „miega“. Dar kitu atveju mikobakterijos užkalkinamos – susidaro vadinamieji kalcinatai. Kartais, atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą, matosi plaučių apkalkėjimas. Paprastai jie būna jau persirgtos ligos požymis.
Grįžtant prie sergančiųjų ŽIV, tai jiems trūksta imuninio atsako, organizmas nesugeba suformuoti tas granulomas pakankamai veiksmingas. Būtent todėl jiems tikimybė susirgti tuberkulioze yra daug didesnė nei kitiems žmonėms“, – kalbėjo prof. E.Danila.
Bakterijos išlieka gyvybingos ir ant paviršių
Viešumoje daug baimių, susijusių su tuberkulioze. Viena jų – kad užsikrėsti galima važiuojant viešuoju transportu nuo intensyviai kostinčio keleivio. Ar tai iš tiesų įmanoma?
„Tuberkuliozės mikobakterija yra labai gyvybinga. Jeigu ji yra nevėdinamoje, saulės neapšviestoje patalpoje, tai išliks net ir keletą mėnesių. Tačiau saulės šviesoje arba veikiant tam tikroms dezinfekcinėms medžiagoms ji pakankamai greit žūsta. Ką noriu pasakyti – kad žmogus gali užsikrėsti tuberkulioze nebūtinai tik tuomet, kai šalia esantis kitas asmuo intensyviai kosti ar čiaudi, bet ir tuomet, jei buvo kosėta ir čiaudėta nevėdinamoje, tamsioje patalpoje ir mikobakterijos jau nusėdo ant žemės, patalpoje esančių daiktų paviršių. Jeigu tokioje patalpoje atsidūręs žmogus, pvz., sukels dulkes, gali net to nežinodamas ir neįtardamas įkvėpti ten užsilikusią mikobakteriją“, – perspėjo medikas.
Užsikrėsti tuberkulioze galima ne tik tuomet, kai šalia esantis kitas asmuo intensyviai kosti ar čiaudi.
Tačiau yra ir gerų žinių: tyrimai, kuomet buvo tikrinami žmonės, važiavę tarpmiestiniu autobusu, skridę lėkšuvu, šalia atvira tuberkulioze sergančio žmogaus, rodo, kad užsikrėtimų nėra daug.
„Ilgalaikis kontaktas su užsikrėtusiuoju turi trukti kelias valandas. Be to, kaip jau minėjau, jei nėra kitų rizikos veiksnių, tikimybė yra labai nedidelė, kad kontaktą su sergančiuoju ar ant paviršių likusia mikobakterija turėjęs asmuo susirgs“, – tikino pašnekovas.
Kaip tuberkuliozė diagnozuojama?
Kokie yra požymiai, kurie paskatintų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar nesate užsikrėtę tuberkulioze?
Santaros klinikų medikas pirmiausia išskyrė dvi šios ligos formas – aktyvią ir latentinę. „Kalbant apie aktyvią tuberkuliozės formą, tai reikėtų paminėti ir skirtumą nuo kitų bakterijų (ne mikobakterijos) sukeltos pneumonijos. Paprastu plaučių uždegimu užsikrėtęs žmogus gali susirgti per parą-dvi paras, liga labai greit progresuoja, o kai kuriais atvejais gali baigtis ir paciento mirtimi. Mikobakterija, kuri sukelia tuberkuliozę, patekusi į organizmą jo nepuola taip greit. Palyginus su kitomis bakterijomis, ji dauginasi labai lėtai. Todėl su tuberkulioze nėra taip: šiandien mikobakterija užsikrėčiau, o po kelių dienų jau sergu tuberkuliozės sukeltu plaučių uždegimu. Tuberkuliozės požymiai atsiranda palaipsniui – kurį laiką organizme vyksta kova tarp mikobakterijos ir žmogaus organizmo imuninės sistemos. Daugeliu atvejų imunitetas įveikia bakteriją“, – kalbėjo gydytojas pulmanologas.
Tuo laikotarpiu pacientas gali karščiuoti, tačiau temperatūra nebus aukšta. Gali atsirasti silpnumas, prakaitavimas, apetito stoka ir kosulys.
„Jeigu organizmas neįveikia mikobakterijų, simptomai stiprėja ir gali atsirasti kraujo iškosėjimas. Bet taip bus neiškart“, – sakė profesorius.
Su latentine tuberkulioze didesnė problema tiek dėl diagnostikos, tiek dėl supratimo, kokia tai būklė. „Iki šiol neturime gero metodo, kuris padėtų pasakyti, ar žmogus yra infekuotas mikobakterijomis, ar likęs imuninis atsakas. Kaip viskas vyksta: kai žmogus įkvepia mikobakterijų, tai tuo atveju, kai jis nesuserga (apie tai jau kalbėjau), ji gali arba užmigdyti, arba ją visiškai sunaikinti. Bet mūsų imuninė sistema viską atsimena. Todėl tiriant dėl latentinės tuberkuliozės ir atliekant visiems žinomą „mantu“ tyrimą, arba serologinius (kraujo) tyrimus, neretai galima sulaukti atsakymo, jog mėginys „teigiamas“.
Atkreipčiau dėmesį, kad „teigiamas mėginys“ nerodo tuberkuliozės – jis rodo latentinę tuberkuliozę, t.y. imuninį atsaką arba imuninę atmintį į buvusį kontaktą su tuberkuliozės sukėlėju – mikobakterija. Tai tikrai nėra faktas, kad žmogus infekuotas“, – paaiškino gydytojas.
Išklausyti visą vaizdo įrašą, kuriame prof. E.Danila aptaria kitus su tuberkulioze susijusius klausimus, pvz., šios ligos gydymą, pakartotiną užsikrėtimą, galima Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje.