Paauglių savižala – vis aktualesnė problema: ar tai jaunuolių pagalbos šauksmas?

Savižala – elgesys labiau būdingas paaugliams nei suaugusiems, atkreipia dėmesį medicinos psichologė Justina Slavinskienė. Kodėl jaunuoliai taip elgiasi? Savisaugos jausmas, kodėl jis išnyksta? Ką dažniausiai tokiu elgesiu sau ir pasauliui nori pasakyti ar parodyti jaunas žmogus? Gydytoja J. Slavinskienė komentuoja, kad savižalą paaugliai neretai pasirenka tada, kai palengvėjimo jausmo jau nepavyksta pasiekti kitais būdais.
Paauglys
Paauglys / Shutterstock nuotr.

– Ar galima būtų išskirti grupes žmonių, apie kurias dažniau kalbama, liečiant savižalos temą. Dažnai manoma, kad į tai labiau linkę paaugliai?

– Dalis mokslinių tyrimų rodo, kad paaugliai ir jauni suaugę asmenys linkę save žaloti labiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Praktika rodo, kad grupes galima išskirti ne tik pagal amžių, bet ir pagal išgyvenamą vidinio skausmo intensyvumą.

Kuo daugiau žmogus išgyvena emocinio skausmo ir beprasmiškumo, o palengvėjimo jausmo kitais būdais pasiekti nepavyksta.

Kuo daugiau žmogus išgyvena emocinio skausmo ir beprasmiškumo, o palengvėjimo jausmo kitais būdais pasiekti nepavyksta, tuo labiau jis bus linkęs žalotis.

– Savižalos elgesys – kas tai? Su kokio pobūdžio savižala susiduriate dažniausiai?

– Savižalos elgesys gali būti suprantamas kaip sąmoningi veiksmai, atliekami tyčia sau sukeliant fizinį skausmą (pavyzdžiui, odos deginimas, rankų ar kojų pjaustymas aštriais daiktais). Tačiau savižala laikomi ir tam tikri veiksmai, sprendimai ar pasirinkimai, kurie žmogui sukelia įvairius intensyvius nemalonius išgyvenimus, kuriuos jis patiria kurį laiką.

Pavyzdžiui, po 8 valandų darbo dienos asmuo jaučia, kad nebeturi energijos ir fizinių jėgų eiti sportuoti, tačiau, paragintas (-a) kolegės, po darbo eina į intensyvią kardio treniruotę sporto klube. Toks pasirinkimas dažnai pagrindžiamas pirmiausia siekiu būti sveikam, bet kalbantis su žmogumi paaiškėja, kad einama sportuoti dėl stipraus gėdos ir kaltės jausmo, kuris vargina.

Shutterstock nuotr./Paauglys
Shutterstock nuotr./Paauglys

Savo darbe susiduriu ir su fiziniu, tyčiniu, sąmoningu savęs žalojimu, tačiau daug dažniau pastaruoju metu susiduriu su emociniu savęs žalojimu, kurio žmonės netraktuoja kaip savižalos.

– Neretai žmonės sako, kad pakelti ranką prieš save tiesiog negalėtų. Kaip nutinka, kad savižala tampa problemos sprendimu? Kur dingsta savisaugos barjeras?

– Nebūtų teisinga sakyti, kad savisaugos barjeras dingsta. Atliekant savižalos veiksmus, savisaugos barjeras stipriai sumažėja ir tikėtina, kad jį sumažina emocinio skausmo, nevilties ir beprasmiškumo jausmų intensyvumas.

Savižala yra pavojingas procesas, nes nesprendžiant vidinių emocijų intensyvumo problemos, žmogus bus linkęs nuolat save žaloti suintensyvėjus emocijoms.

– Ar galima sakyti, kad, kai susiduriame su savižala, jau kalbame apie gilesnes problemas? Turiu mintyje, kad savižala, lyg gilesnis, rimtesnis psichologinių bėdų etapas?

– Savižala gali būti laikoma neadaptyvia, sveikatai nepalankia emocijų įveikos strategija. Pasireiškus savižalai, teisingiau būtų kelti prielaidą ne apie problemų gilumą, o apie tai, kad žmogui sunku rasti kitokį, adaptyvų, sveikatai palankų intensyvių emocijų išveikos būdą.

– Ar galima sakyti, kad savižala yra pagalbos šauksmas. Rodymas kitiems, kad jau nesusitvarkau, ar tai nukreipta vis tik į save?

– Vienas iš dažniausiai mano darbe sutinkamų paaiškinimų, kodėl žmogus pasirinko savižalą, ypač fizinę, yra noras patirti vidinį palengvėjimo jausmą. Kitaip sakant, žmonės dažnai siekia nejausti sunkių, nemalonių emocijų, o fizinio skausmo sukėlimas leidžia nukreipti mintis nuo emocijų išjautimo į fizinį skausmą.

Vienas iš dažniausiai mano darbe sutinkamų paaiškinimų, kodėl žmogus pasirinko savižalą, ypač fizinę, yra noras patirti vidinį palengvėjimo jausmą.

Savižala tikrai gali būti žmogaus aplinkai siunčiamas prašymas padėti išbūti su išgyvenamais jausmais. Vis tik verta pastebėti, kad praktikoje kartais pasitaiko savižalos epizodų, kurie yra meilės, rūpesčio, patvirtinimo iš aplinkos prašymas. Taip žmonės siekia patirti saugumą, išgyventi reikalingumo jausmą.

– Kada, jūsų manymu, jau verta rimtai sunerimti? Po pirmojo savižalos epizodo?

– Sunerimti rekomenduočiau visada, ne tik įvykus savižalos epizodui, bet ir išgirdus, kad asmuo galvoja apie savižalą ar ketina tai padaryti. Tokiais atvejais svarbu empatiškai, be patarimų ar sprendimų siūlymo, išklausyti asmenį, atspindėti jo/jos emocijas. Be abejonės, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, emocinės paramos linijas.

Daugiau informacijos apie pagalbą sau ir artimam galite rasti psichikos sveikatos svetainėje „Pagalba sau“, kur vienoje vietoje pateikta aktuali ir patikima informacija apie emocinę sveikatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis