Apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja dr. Giedre Misiūniene.
– Paauglių svaiginimasis aerozoliais – ar tai nauja tendencija? Kiek ši problema pastaruoju metu opi mūsų visuomenėje?
– Svaiginimasis aromatiniais angliavandeniliais nėra naujas reiškinys. Jau atkūrus nepriklausomybę susidurdavome su gatvės vaikais – apleistais, neprižiūrėtais, didžiąją laiko dalį leidžiančiais gatvėje. Tokias patirtis referuodavo vaikai, grįžę iš nepilnamečių įkalinimo įstaigų, socializacijos centrų.
Šiuo metu signalų iš šeimų daugėja, vadinasi, svaigintis psichoaktyviomis medžiagomis būdinga ne tik rizikos vaikų grupei. Tikėtina, kad tarp jaunimo atsiranda naujos mados socialiniuose tinkluose, o nekontroliuojamas jų naudojimas – jau elgesio priklausomybės. Jauniausias mūsų pacientas yra dešimtmetis.
– Kokiomis toksinėmis medžiagomis dažniausiai paaugliai svaiginasi?
– Populiariausi lieka sintetiniai kanabinoidai. Dažnai pastebime mišrų psichoaktyvių medžiagų vartojimą maišant naujas ir senas medžiagas. Neramina naujos psichoaktyvios medžiagos, kurios parduodamos internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės („odos valikliai“), augalų trąšos.
Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, „markutės“, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai bei skystis elektroninėms cigaretėms.
Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai, pavyzdžiui, arabinis dusūnas (khat), svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum), sintetinės medžiagos, tokios kaip 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas, pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA).
– Kokios pagrindinės to priežastys ir kokį poveikį turi vaikų sveikatai?
– Visada yra priežastis, kodėl vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas. Kartais jis žino priežastis, o kartais ne. Padėti jam išsiaiškinti – suaugusiųjų darbas. Mokslininkai konstatuoja, kad svarbų vaidmenį psichoaktyvių medžiagų vartojimui turi tokie rizikos veiksniai, kaip:
- genetinis pažeidžiamumas,
- prenatalinis alkoholio ar kitų narkotikų poveikis,
- tėvų priežiūros ar stebėjimo stoka,
- sveiko emocinio ryšio su tėvais stoka,
- narkotikus vartojantys bendraamžiai,
- psichikos ligos ar nerimo ir nuotaikos sutrikimai.
Konsultacijose kalbėdami apie vartoti paskatinusius motyvus, jaunuoliai įvardija, jog pabandė iš smalsumo, norėdami pritapti naujose kompanijose, susibūrimuose, festivaliuose, norėdami patirti malonius pojūčius ar pagerinti savijautą.
Šiuo metu labai neramina nekontroliuojamas socialinių tinklų vartojimas, darantis neigiamą įtaką paauglių elgsenai, komunikacijai, psichinei sveikatai. Dažnai socialiniuose tinkluose matomos mados tampa pirmais rizikingais sveikatai eksperimentais.
Visada yra priežastis, kodėl vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas.
Probleminio interneto naudojimo sąsajos su nerimu, vienišumu, depresyviomis nuotaikomis – vyraujanti simptomatika tarp paauglių. Jungtinės Karalystės psichinės sveikatos fondas tvirtina, kad 60 proc. 18–34 m. amžiaus suaugusiųjų pripažino vienišumą nepaisant to, kad turi visas socialinės žiniasklaidos programas ir galimybes jomis naudotis.
Taigi, nekontroliuojamas, besaikis socialinių tinklų naudojimas – tai lyg „nematomas dramblys“ kambaryje.
Aerozolių poveikis vaiko smegenims yra toksiškas ir grėsmingas. Apsvaigus vaikui, gali sutrikti širdies ritmas ir dažnis, gali apsinuodyti, netekti sąmonės laikinai ar ištikti koma. Apsvaigęs vaikas gali patirti haliucinacijas, susijaudinimą iki psichozės. Poveikis gali būti neprognozuojamas.
– Kokie požymiai signalizuoja, jog paauglys svaiginasi toksinėmis medžiagomis? Į ką tėvams atkreipti dėmesį?
– Vartojant psichoaktyvias medžiagas, paaugliui:
- sunku valdyti elgesį,
- atsiranda emocijų ir elgesio sunkumai,
- dėmesio, atminties sutrikimas,
- pamokų vengimas,
- agresijos, pykčio nevaldomi protrūkiai,
- turto gadinimas.
Aptariant fiziologinės abstinencijos būseną, jaučiami abstinencijos simptomai, dozės didinimas, kas rodo padidėjusią toleranciją medžiagai, organizmo prisitaikymą prie jos, todėl trokštamam jos poveikiui pasiekti reikalingos vis didesnės ir didesnės dozės, o tam reikia vis daugiau pinigų.
Jaunuolio pomėgių ratas siaurėja, daug laiko skiriama narkotinei medžiagai gauti, vartojama nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių, pvz., slogios būsenos po stiprių išgertuvių, dėmesio, atminties sutrikimas. Todėl jis renkasi aerozolius kaip pigią ir lengvai prieinamą medžiagą.
Trokštamam jos poveikiui pasiekti reikalingos vis didesnės ir didesnės dozės, o tam reikia vis daugiau pinigų.
Paauglystė – vienas sudėtingiausių brendimo etapų, kai formuojasi savęs kaip nepriklausomo asmens, priimančio savarankiškus sprendimus, vaizdas. Tuo pačiu metu daugėja daug eksperimentinio ir rizikingo elgesio. Vis daugiau įtakos priimamiems sprendimams turi draugai. Bet šeima išlieka labai svarbi, nes paauglys gyvena tėvų namuose ir yra jų išlaikomas.
Tėvų „galia“ gerąja prasme – valdyti vaikus. Kiekvienos šeimos kuriamas tarpusavio ryšys yra autentiškas. Natūralūs sveiki santykiai, pozityvus bendravimas ir vaiko resursų auginimas – kiekvienos šeimos kasdienis darbas.
Labai svarbu atpažinti ir tinkamai sureaguoti į vaiko elgesį, t.y. nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
– Kaip padėti vaikui? Kada ir kur tėvai turėtų kreiptis?
– Vaikai, paaugliai nepajėgia patys įvertinti savo rizikingo vartojimo laipsnio ir grėsmės sveikatai, todėl svarbu, kad šeimos nariai, artima aplinka tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant pagalbą.
RPLC įsteigti Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai Vilniaus bei Kauno miestuose siekiant padėti vaikams ir jaunuoliams, žalingai vartojantiems psichoaktyvias medžiagas ar turintiems priklausomybės problemų, taip pat siekiant išlaikyti stabilią remisiją, lavinti jų emocinius, socialinius, pažintinius, mokymosi ir kitus įgūdžius.
RPLC teikiamos šios paslaugos:
- Ambulatorinės gydytojo, vaikų ir paauglių psichiatro ir/ar medicinos psichologo konsultacijos. Visos paslaugos vaikams ir jaunuoliams iki 18 m. (vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija, medicinos psichologo konsultacija, testavimas dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo) yra nemokamos. Nuo 16 m. pagal pageidavimą paslaugos gali būti teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras gali skirti psichologo paslaugas iki 10 konsultacijų per vienus kalendorinius metus.
- RPLC Vilniaus ir Kauno filialuose vaikai ir jaunimas gali gauti stacionarines reabilitacijos paslaugas išnaudojus ambulatorinio gydymo galimybes arba nesant pakankamo efekto ambulatorinio gydymo metu, nuo 1 iki 3 mėnesių trukmės (trukmė priklauso atsižvelgiant į individualią paciento situaciją, ligos profilį (diagnozę) bei asmeninius tikslus). Stacionarinės reabilitacijos programa sudaroma 1–6 mėn. su galimybe, esant pažangai, pereiti į ambulatorinės pagalbos grandį ar kitus alternatyvius psichikos sveikatos dienos stacionaro centrus. Skyriuje taip pat paslaugos teikiamos ir pacientų šeimai ir/ar kitiems teisėtiems atstovams.
- Nuo 2022 m. Vilniaus ir Klaipėdos miesto vaikams, turintiems rizikingo ar žalingo vartojimo patirtis, teikiama dienos stacionaro paslauga.
Paaugliams sunkiau pasakyti, kad jiems reikia pagalbos, ypač, jei jie auga nepalankioje aplinkoje ir mato suaugusių psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tačiau jau galime pasidžiaugti, jog šiandien kuriamas naujas pagalbos modelis, kada paslaugos orientuojamos į šeimą, veikia vaiko gerovės atsakingų institucijų tinklas, kurio dalimi yra Vaikų ir jaunimo reabilitacija.
Šiandien psichosocialinės reabilitacijos paslauga yra virsmo procese, kai medicinos personalo komandai talkina kitų mokslo sričių profesionalai ir drauge ieško alternatyvių, paveikių integruotų gydymo ir socioedukacinių galimybių.
Vis labiau atsižvelgiama į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą kuriant sužaidybintas aplinkas, kino, teatro, sporto erdves, savarankiškumo ir kitų gebėjimų ugdymui pritaikytas aplinkas – visa tai padeda pagerinti paauglio savivertę, suteikia motyvacijos pradėti bei tęsti gydymą ir pan.
