Vėliau perskaitėme jų šalutinį poveikį: netikėti agresijos protrūkiai, šlapimo nelaikymas, mieguistumas, nesiorientavimas erdvėje... Neblogas kokteilis egzaminui! Šiandien medikai dar kartą pabrėžia – visi raminamieji, migdomieji vaistai, antidepresantai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus. Tai ypač aktualu mokant su vaistais elgtis paauglius.
Raminamieji? Verčiau pradėkite nuo ramaus pokalbio
Kauno Priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Ž.Žalkauskaitė sako, jog šiuolaikinius paauglius galima suskirstyti į du tipus: vieni jų gerai žino, kas yra vaistai, kaip jie veikia. Kiti vaistą traktuoja kaip stebuklingą išeitį ir kartais iš tiesų raminamuosius ar migdomuosius vaistus vartoja pernelyg drąsiai.
„Laimei, šiuolaikiniai tėvai elgiasi protingai: žinodami, jog tokie vaistai gali sukelti priklausomybę, jie mums paskambina, atsiklausia, ar vieną arba kitą vaistą galima duoti paaugliui. Tėvai su vaistais nežaidžia“, – sako Ž. Žalkauskaitė.
Medikė sako, jog žmonės, kurie patys yra naudoję migdomuosius ar raminamuosius vaistus, labiau linkę ir duoti jų savo paaugliams vaikams. Neretai nusprendžiama pasiūlyti mažesnę dozę, tačiau ir tokiam sprendimui pašnekovė prieštarauja.
„Vaikas vaikui nelygus. Niekas negali žinoti, koks būtent tam vaikui bus vaisto poveikis. Jei jau kyla nerimas, geriau pradėti nuo arbatų, homeopatinių vaistų“, – patarė Ž.Žalkauskaitė. Ji prisiminė, jog vaistinėse jau atsirado ir čiulpiamos valerijonų tabletės. Jos neturėtų pakenkti ar prislopinti.
Pašnekovė taip pat kalbėjo apie tai, jog ir tėvams ir vaikui reikia ieškoti natūralių būdų nurimti – galbūt susėsti ramaus pokalbio, pasiaiškinti, kas nutiks, jei nepasiseks.
„Mes patys medikamentus skiriame kraštutiniu atveju. Antidepresantus – apskritai labai retai. Vaistai ne veltui parduodami tik su receptu. Nei tėvai, nei giminaičiai negali nustatyti, kokios dozės reikia paaugliui“, – kalbėjo Kauno Priklausomybių ligų centro atstovė.
Pašnekovė priminė, jog nuo raminamųjų bei migdomųjų vystosi priklausomybė, o paauglystė – toks amžius, kai viskas greitai įsisavinama, prie tokių medžiagų greičiau priprantama.
Raminamieji – ne ilgiau nei mėnesį
Antakalnio poliklinikos gydytoja-psichiatrė Gabija Srončikienė taip pat
pabrėžė, jog vartoti galima tik tuos vaistus, kuriuos konkrečiam žmogui išrašė gydytojas.
„Žmonės, kurie ateina pas mane, kartais jau būna vartoję kokių nors vaistų, kuriuos gauna iš kaimynų, giminių. Laimei, per paskutiniuosius metus daugėja žmonių, žinančių, jog prie raminamųjų vaistų galima priprasti“, – sakė G.Strončikienė.
Ji pridūrė, jog netgi mediko paskirtų raminamųjų vaistų nereikėtų gerti daugiau nei 6 savaites, o geriausia – apsiriboti vienu mėnesiu. „Kartais šeimos gydytojai išrašo šių vaistų pacientams ir vis pratęsia gydymą. Taip žmogus pripranta“, – piktinosi pašnekovė.
Jos teigimu, jei nerimas turi aiškią priežastį, yra atsakas į praėjusį ar ateinantį įvykį – tai laikoma sveiku nerimu. Psichiatrės teigimu, tokios būsenos žmogui netgi reikia. Tačiau jei nerimas atsiranda be aiškios priežasties ir užtrunka, nepraeina – tokiu atveju skiriami vaistai.
„Su miegu – tas pats. Jei nemiga trunka vieną ar kelias naktis, jai įtakos turi tam tikri įvykiai gyvenime – tai natūralu. Jei nemiga kartojasi, užtrunka savaitę ar dar ilgiau, nepadeda įvairios vaistažolės – tuomet, tikėtina, reikia kreiptis į specialistą“, – kalbėjo G.Strončikienė.
Padauginęs vyras dvi paras nieko neprisiminė
Psichiatrė perspėjo, jog pirmą kartą gyvenime pabandžius raminamųjų, galite sulaukti netikėto poveikio.
„Kai kuriuos žmones raminantys vaistai veikia labai stipriai – o to iš anksto numatyti neįmanoma. Gali būti, jog žmogus nesugebės padaryti nieko: nei vairuoti, nei dirbti, nes bus tiesiog apsvaigęs, mieguistas, lėtesnis. Retais atvejais pasireiškia šalutinis poveikis: žmogus dar labiau jaudinasi ir nerimauja“, – perspėjo pašnekovė.
Ji prisiminė atvejį iš savo praktikos: iš pažiūros aukštas ir drūtas vyrukas padaugino raminamųjų vaistų.
„Pažiūrėjo jis į tikrai stiprų raminamąjį vaistą ir pagalvojo: „Ką man tokia maža tabletė padės?“ Todėl išgėrė vieną, o kad būtų stipriau – ir antrą. Jis nieko neatsiminė praktiškai dvi paras. Ištiko laikina amnezija“, – kalbėjo psichiatrė.
Raminamieji vaistai, pašnekovės teigimu, pradedami gerti nuo mažiausių įmanomų dozių, tačiau apie tai informuoti turėtų juos skiriantis gydytojas. Prie šių vaistų ne tik priprantama, tačiau norint pasiekti tą patį efektą reikia tolydžio didinti dozę.
„Ilgą laiką vartojant vėliau gydytojams reikia vargti stengiantis išgydyti žmogų nuo pripratimo, jį atpratinti. Pasireiškia abstinencija – nemiga, nerimas, rankų drebėjimas. Kyla netgi traukulių priepuoliai“, – sakė gydytoja-psichiatrė.
Lietuviams „stebuklinga piliulė“ vis dar atrodo veiksmingesnė, nei vizitas pas psichiatrą
G. Strončikienė išsklaidė egzistuojančius metus ir dėl antidepresantų – jie nekelia nuotaikos ir nepadaro žmonių laimingais. Veikdami už nuotaiką atsakingus smegenų centrus jie tiesiog grąžina žmogų į normalią įprastą būseną. Antidepresantai veikia kompleksiškai ir yra naudojami ilgai – mažiausiai pusę metų. Savaime suprantama – jie vartojami taip pat tik paskyrus gydytojui.
Šie vaistai skiriami gydant depresiją, panikos priepuolius, nerimo sutrikimus.
Ar lietuviai pernelyg dažnai griebiasi vaistų savo problemoms spręsti? Gabija Strončikienė teigia, jog vis dar dažniau kreipiamasi pagalbos į tėvus, kaimyną ar giminaitį, užuot apsilankius pas psichologą, psichiatrą.
„Norisi gauti efektą greitai, nesvarbu, kokiu būdu – žmonės ieško tos „stebuklingos piliulės“. Jie net pasipiktina, gavę siuntimą pas psichiatrą – kam, juk užtektų vaistų recepto. Dar kartelį akcentuosiu, jog tokie vaistai turi būti paskirti gydytojo ir apskritai – geriausia yra derinti medikamentinį gydymą su psichoterapija, ne vien pasikliauti medikamentais. Negalima užsiimti savigyda“, – sakė ji.
Gydytoja-psichiatrė pridūrė, jog esant laikiniems nerimą keliantiems įvykiams nereikėtų nuvertinti vaistažolių poveikio – neretai jos efektyviai ir saugiai nuramina. Sukurtas netgi specialus žolelių mišinys – nervus raminanti arbata.
„Jei problema išlieka– eikite pas psichologą ar psichiatrą. Tam šiuo metu nereikia siuntimo“, – kalbėjo G.Strončikienė.
Daugiau sužinoti, kokie dar yra psichikos sveikatos problemas gydantys vaistai ir kokiais atvejais jie skiriami, galite spustelėję šią nuorodą. (http://sveikatostinklas.lt/savipagalba/psichikos-sveikata/gera-nuotaika/09/01)
