„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė R.Šerpytis.
„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.
Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.
„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R.Šerpytis.
Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.
„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R.Šerpytis.
„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.
Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.
„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.
„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V.Butrimaitė.
Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.
Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.
„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.
„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T.Lapinskas.
