Siūlomi pokyčiai gydymo įstaigų valdymo srityje
Pasak SAM, šiais projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.
Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose.
Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų penkerių metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.
Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.
Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Kuriamas naujas įstaigų tinklas
Taip pat siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Dar viena naujovė – siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Su kitomis įstaigomis sutartys sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negalėtų užtikrinti.
Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m.
Pacientai: tai diskriminacinis siūlymas
Dauguma sveikatos apsaugos sistemos dalyvių sutinka, kad pertvarka šioje srityje būtina, tačiau nerimą jiems kelia tai, kad vienas iš šių projektų gerokai susiaurins pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją.
Kaip teigiama medikų ir pacientų organizacijų kreipimesi, tokiu siūlymu siekiama suskaldyti esamą įstaigų tinklą, kurį sudaro biudžetinės, viešosios ir privačios įstaigos, suformuojant tinklą tik iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, t.y. „ištinklinant“ privačias įstaigas ir taip pažeidžiant pacientų teises pasirinkti privačią gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą iš ligonių kasų už joje gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų.
Apriboti šią teisę buvo bandoma dar 2013 m., tačiau po kilusio didžiulio nepasitenkinimo viešojoje erdvėje, toks sprendimas buvo atšauktas.
„Tačiau dabar teikiamuose projektuose vėl nepaisoma pacientų interesų ir teisės pasirinkti gydymo įstaigą, taip pat atsisakoma išlaikyti solidarumu bei socialiniu sveikatos draudimu paremtą sveikatos priežiūros sistemą, kurioje pacientas galėtų laisvai pasinaudoti draudiminiu finansavimu paremtomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nuspręsti pasirinkti tam tikrą įstaigą (valstybinę, privačią), o sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, dalį apmokėti iš privačių finansavimo šaltinių“, – teigiama kreipimesi.
Jaunieji gydytojai projektą vertina dvejopai
Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidento Martyno Gedmino, SAM žingsniai gali būti vertinami dvejopai. Viena vertus, siūloma pertvarka, liečianti valstybinių įstaigų valdymą, turi privalumų.
„Teigiamai gali būti vertinami siūlymai SAM tapti visų viešųjų gydymo įstaigų dalininke, riboti ligoninių vadovų kadencijas ir sudaryti valdybas, kas paskatintų vadovų kaitą, kolegialų sprendimų priėmimą bei sudarytų sąlygas tinklo optimizavimui. Tai svarbiausios sąlygos siekiant optimizuoti dabartinę sveikatos sistemos infrastruktūrą, tačiau Jaunųjų gydytojų asociacija neigiamai vertina siekį apriboti konkurenciją iš privačių gydymo įstaigų“, – sako M.Gedminas.
Jo teigimu, nors tikrai ne visos, visgi privačios gydymo įstaigos dažnai yra pranašesnės procesų vadyboje, paslaugų ar įrangos kokybe, jas orientuojant į paciento poreikius. Tai leidžia joms geriau valdyti pacientų srautus.
„Siekis ištinklinti privačias gydymo įstaigas gali būti vertinamas kaip sveikos konkurencijos ribojimas“, – aiškina JGA vadovas.
Pacientai: ribojamos galimybės paslaugą gauti greičiau
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto, panaši pertvarka vyko ir Estijoje, tačiau ten politikai neturėjo minčių išnaikinti privačių gydymo įstaigų.
Jo teigimu, pertvarka neturi paliesti pacientų gydymo kokybės ir paslaugų prieinamumo, tačiau šiuo metu susidaro įspūdis, jog būtent dėl konkurencijos ribojimo bus prarasta kokybė bei ilgės eilės.
„Sutinkame, kad sveikatos apsaugos sistemą būtina tobulinti, pritariame, kad ministerija turėtų didesnę įtaką regioninių ligoninių valdyme, kad ligoninių vadovybė būtų renkama konkurso būdu, kad atsirastų valdybos, tačiau pacientams nepriimtinas šio projekto rengėjų požiūris į privačią mediciną, nes šiuo metu siūloma visas stacionarias paslaugas teikti valstybiniame tinkle, ir tik tuo atveju, jei jų nepakanka, leisti tai daryti ir privačioms.
Tai senovinio mąstymo pavyzdys, o turėtų būti atsižvelgiama, kurioje įstaigoje pacientas paslaugą gautų greičiau. Šiais metais matėme daug iliustracijų, kai paslaugų universitetinėse ligoninėse pacientai laukia po kelis mėnesius ar pusmetį, o privačiose gydymo įstaigose jos suteikiamos per savaitę“, – teigia Š.Narbutas.
Gresia privačios medicinos išnykimas?
POLA prezidento teigimu, SAM siūloma pertvarka nukeliavo į Seimą be aiškios finansinės analizės ir elementarių paskaičiavimų, koks yra ambulatorinių ir stacionarių gydymo įstaigų poreikis Lietuvoje ir kiek šiuo metu pacientams tenka laukti eilėse viešosiose ir privačiose įstaigose, todėl yra daug neatsakytų klausimų, kokią naudą ši pertvarka duotų valstybei.
„Nėra aišku, ar tos privačios gydymo įstaigos, kurios iki šiol teikia stacionarias paslaugas, po 2020 m. galės ir toliau pasirašyti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, ar viskas bus nutraukta ir joms grės išnykimas“, – pažymi Š.Narbutas.
Pacientų atstovas aiškina, kad jo vadovaujama organizacija pasisako už tai, kad paslaugos būtų kokybiškos, be ilgų eilių.
„Pažvelkime į dienos chirurgijos ar diagnostikos centrus. Čia gydymo paslaugos teikiamos kur kas greičiau nei valstybinėse gydymo įstaigose, ką jau kalbėti apie gydymo reikmės reikalingą techniką. Sunku įsivaizduoti, kaip, ypač regionuose, veiks sveikatos apsaugos sistema be privataus indėlio, kuris, veikdamas kartu su valstybe, viešos ir privačios partnerystės dėka lemia, kad pacientai paslaugą gauna ir greičiau, ir vis dažniau be jokių priemokų“, – teigia POLA prezidentas.
