Klausimai, kurių nesitikėjo
Pirmasis netikėtumas moters laukė pasiteiravus, kiek laiko truks konsultacija. Gydytoja patarė rezervuoti dvi valandas. Pirmą valandą tiesiog vyko pokalbis, kurio metu teko atsakyti net į tokius klausimus, kurių sau niekada nesame uždavę. Pati moteris į konsultaciją atėjo dėl gerokai išsiderinusių skydliaukės hormonų, dažno nuovargio jausmo ir dažnai pasikartojančių peršalimo ligų. Jai išsakius savo nusiskundimus, pasipylė gydytojos kausimai. Toliau vyko viso kūno apžiūra – pigmentinės dėmės, venos ir kapiliarai, kūno jautrumas spaudimui pilvo srityje ir apie stuburą, akių refleksai ir t. t.
Pirmasis netikėtumas moters laukė pasiteiravus, kiek laiko truks konsultacija. Gydytoja patarė rezervuoti dvi valandas.
Vieni klausimai buvo gana įprasti. Ar būna galvos ar sprando skausmų? Ar kamuoja rėmuo, pilvo skausmai arba pūtimas? Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas? Ar dažnai kimba peršalimo ligos, kosulys, sloga? Ar dažnai nosis būna užgulta? Kiek išgeriate skysčių per dieną? Ar jaučiate troškulį? Ar būna širdies permušimų? Ar prakaituojate ir kokiomis aplinkybėmis? Ar būna sunku kvėpuoti? O raumenų ir sąnarių skausmų? Ar sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai? Ar būna bėrimų? Kaip miegate? Ar svyruoja svoris?
Kiti klausimai ne visai patogūs arba tenka gerai pagalvoti, kaip į juos atsakyti. Pavyzdžiui, ar dažnai tenka išmatų likučius valyti nuo klozeto? Ar išleidžiamos dujos turi kvapą? Ar griežiate dantimis? Ar kurioje nors kūno vietoje padidėjęs plaukuotumas? Ar būna šlapinimosi sutrikimų? Ar lengvai atsiranda mėlynės? Ar jaučiate lytinį potraukį? Ar lengva jūs supykdyti? Kaip dažnai jaučiatės prislėgtas? Ar būna atminties sutrikimų?
Trečia grupė klausimų susijusi su dalykais, kuriais vargiai kyla mintis pasidomėti. Jei savo ūgį ir svorį gimus dar galima žinoti, tikrai nekilo mintis pasiklausti mamos, ar gimėme su plaukais ant galvos. Taip pat vargiai kuris nors pasidomi, kaip mama jautėsi nėštumo metu, ar tuo metu patyrė ypatingų stresų, ligų, ar reikėjo skatinti gimdymą.
„Kai pasiskundžiau, kad jaučiausi pavargusi nuo klausimų – tarsi būtų skenuojamas visas mano organizmas, gydytoja atsakė, kad tai komandinis gydytojo ir paciento darbas. Taigi noriu būti sveika, turiu atidirbti“, – juokėsi pašnekovė.
Visas ligas sukelia išsibalansavę hormonai
Endobiogenika – tai integruotos medicinos metodika, kuria siekiama stimuliuoti natūralias prigimtines išgijimo galias atstatant vidinę organizmo pusiausvyrą, užuot visą dėmesį sutelkus tik į ligą. Vadovaujantis šiuo požiūriu, svarbiausia yra suprasti hormonų sistemą ir padėti ją subalansuoti, todėl atliekami labai išsamūs kraujo tyrimai.
Hormonų sistema naudoja keturias pagrindines gamybos grandis: antinksčius, sėklides arba kiaušides, skydliaukę, kepenis ir kasą.
Kaip knygoje „Individuali medicina. Atgauti ir išsaugoti sveikatą“ pasakoja jos autorius gydytojas ir mokslininkas Jeanas Claude'as Laprazas, hormonų sistema paprastai priskiriama endokrinologų kompetencijai ir laikoma jų specializacija. Tačiau juk hormonai veikia visą organizmą, užtikrina jo funkcionavimą. Hormonų sistema, atsakinga už organizmo vystymąsi nuo pat vaisiaus užsimezgimo momento, valdo jo fizinį, emocinį ir intelektinį lygmenį.
Tai galima palyginti su automobilių gamykla. Gamybos grandinė turi būti nuosekli, reikia atidžiai sekti tikslius surinkimo etapus. Pavyzdžiui, jeigu pereisime nuo pirmo etapo tiesiai prie ketvirto, turėsime automobilį be ratų ir stabdžių. Hormonų sistema remiasi tokia pačia logika, naudodama keturias pagrindines gamybos grandis: antinksčius, sėklides arba kiaušides, skydliaukę, kepenis ir kasą. Psichozė, neurozė, depresija, krūties vėžys ar lėtinis bronchitas – visos šios ligos rodo hormoninių mechanizmų išsireguliavimą.
Šios „gamybos“ grandys komunikuoja viena su kita, kad veikimas būtų harmoningas. Pavyzdžiui, trečioji grandis, skydliaukė, turi sugebėti pateikti reikiamą energiją antrajai grandžiai, lytinių organų sistemai, jos hormonų gamybai (estrogenų, androgenų). Skydliaukė, naudodama savus „hormonų pasiuntinius“, taip pat gali informuoti lytinių organų sistemą nesiųsti jai daugiau „medžiagų“, jeigu nebespėja patenkinti jos poreikių. Šioje grandyje kartais gali įvykti protrūkis. Štai kodėl už kiekvienos ligos, nesvarbu, kokia jos kilmė, slepiasi hormonų pusiausvyros sutrikimai.
Keturios organizmo hormonų ašys
Kitaip keturios organizmo hormonų ašys apibūdinamos taip. Pirmoji yra kortikotropino ašis (griovimo). Ji lemia adrenalino išsiskyrimą ir išlaisvina kortizolį. Taigi suteikia kūnui juntamą energiją, kad priešintųsi agresijai.
Po šio labai greito griovimo ir medžiagos išlaisvinimo periodo pradeda veikti gonadotropino ašis, kuri suteikia joje pagamintą medžiagą – baltymus. Antrosios ašies veiklai vėlgi reikia energijos, kurią papildomos energijos lipidais, ypač cholesteroliu, suteikia titrobino ašis. Pagaliau somatotropino ašis (insulinas, augimo veiksniai ir t. t.) atkuria sunaikintus elementus ir uždaro ciklą.
Skamba kaip makabriškas rebusas? Pasak J.C.Laprazo, mūsų neurovegetacinė sistema pirmoji reaguoja į pavojų organizmui keliantį dirgiklį ir iš karto įjungia virtinę hormoninių reakcijų, kurios padeda atremti puolimą. Šiam tikslui reikia gauti energijos, tad iškyla būtinybė įjungti sistemą, mobilizuojančią medžiagas, kuriomis gali disponuoti organizmas. Taip išjudinami hormonų gabentojai, buferinės sistemos ir receptoriai, esantys kiekvienos ląstelės paviršiuje.
Jeigu supainiojama minėtų ašių paleidimo tvarka, jos veikia nevienodu intensyvumu, prasideda sutrikimai. Kaip tai atrodo praktiškai?
Kodėl nusilpo skydliaukė: hormonais paremtas aiškinimas
„Manau, kad vaikystėje buvote pakankamai ramus kūdikis ir turėjote pakankamai aukštą parasimpatinės nervų sistemos, kuri yra mūsų atsakinga už poilsį ir suaktyvėja, kai mes pavalgome ir miegame, tonusą. Paprastai taip būna. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir stresų suaktyvėjo alfa simpatinė nervų sistema, kuri yra aliarmo, pavojaus sistema, kai mes turime taikytis prie aplinkos.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių ir stresų aplinkybių suaktyvėjo alfa simpatinė nervų sistema, kuri yra aliarmo, pavojaus sistema, kai mes turime taikytis prie aplinkos.
Smegenyse filtruojama situacija – galima atsipalaiduoti, nekreipti dėmesio ar reaguoti – bėgti, kautis, gintis. Ši sistema jums suaktyvėjusi nuo vaikystės. Apie tai byloja, kad nuo vaikystės turite trumparegystę, ją lemia alfa simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Taip pat ilgainiui ši nervų sistema susilpnino skydliaukę“, – pasakojo pacientei medikė.
Suaktyvėjusi alfa simpatinė sistema paveikė visas keturias organizmo ašis: antinksčių, lytinių hormonų, skydliaukės ir kasos bei kepenų. Pirmiausiai ji apkrovė darbu antinksčius, kurie ilgainiui nusilpo: kaip rodo tyrimai, pagrindinio antinksčių hormono kortizolio lygis žemas. Viena iš jo funkcijų slopinti uždegimą.
Būtent todėl, pasak gydytojos, Ingrida dažnai serga peršalimo ligomis (tai buvo antros jos nusiskundimas po skydliaukės veiklos nepakankamumo). Be to, moters organizme yra aukštas estrogenų lygis. Pastarieji didina imuninių elementų gamybą, kurie turėtų kovoti su infekcijomis, tačiau per didelis jų priplūdimas į nosiaryklę kaip tik sukelia uždegimą.
Taigi vyraujanti alfa simpatinė sistema iš Ingridos organizmo nuolat reikalauja prisitaikyti, tačiau dar reikia sugalvoti – kaip. Todėl jos organizme gaminama daug vadinamojo centrinio TRH hormono, kuris atsako už mūsų kūrybiškumą ir vaizduotę. Jis savo ruožtu reikalauja aktyvesnės skydliaukės veiklos. Būtent dėl to vaikystėje Ingridai išsivystė hipertireozė, kai skydliaukės veikla nenormaliai suaktyvėjo. Dėl šios priežasties teko pašalinti ne tik dalį skydliaukės, bet ir suaktyvėjusį apendicitą, taip pat gydyti dažnas anginas.
Verdiktas: visos ligos iš tiesų nuo nervų
Pašalinus dalį skydliaukės išsivystė priešingas reiškinys – TRH lygis dėl alfa simpatinės sistemos vyravimo išliko aukštas, tačiau pakankamo atsako iš skydliaukės jis nebegauna. Skydliaukės veiklos prašo ir aktyvūs estrogenai. Mat pirmoji, antinksčių ašis, iškėlusi tikslą prisitaikyti, suaktyvina lytinių hormoną veiklą, t. y. antrą ašį, kuri tarsi susižiūri, ko reikia šiam pasiruošimui ir pareikalauja atitinkamų medžiagų iš trečiosios, su skydliauke susijusios ašies. Skydliaukė, atakuojama iš visų pusių, su šia situacija nebegali susitvarkyti.
Taigi gydytojos verdikas: Ingridai pirmiausiai reikia mažinti alfa simpatinės nervų sistemos aktyvumą, dėl kurios organizmas patiria tokį stresą, su kuriuo nesusitvarko. Dėl to yra susiaurėjusios ir visos jos kraujagyslės, o joms susiaurėjus nuolat šąla rankos. Mat alfa simpatinė nervų sistema sukelia kraujagyslių spazmus.
„Šios sistemos aktyvumą parodė ir jūsų vyzdžiai – net kai tamsoje pašviečiau į juos, jie net negalvojo susitraukti, nes organizmas, pasiruošęs kovai, akimis stengėsi apimti kuo daugiau matymo lauko, kad patikrintų, ar dirgiklis nėra agresijos į jį darinys“, – aiškino pacientei gydytoja.
Pasak medikės, Ingridos gydymas gali trukti apie pusantrų metų. Nors poveikis nervų sistemai ir antinksčiams turėtų pasijusti greičiau, nutraukti gydymo negalima, antraip hormonai grįš į ankstesnę būseną.
