Pagalbinio apvaisinimo procedūras leista taikyti tuomet, kai siekiama išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui bei atlikti tam būtinus genetinius tyrimus.
„Modernių diagnostikos metodų taikymas, o tiksliau genetinė diagnostika iki implantacijos padės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra genetinės ligos nešiotojas, susilaukti sveikų vaikų“, – sako Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų-raumenų ligomis asociacijos „Sraunija“ prezidentė Kristina Antanavičienė.
Nuspręsta leisti lytinių ląstelių donorystę tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui.
„Daugeliu atveju gydymas chemoterapija, radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą, todėl pasveikę ir grįžę į įprastą gyvenimo ritmą, šie žmonės negali susilaukti vaikų. Be galo džiugu, jog galiausiai buvome išgirsti ir Pagalbinio įstatymo projekte įteisinama lytinių ląstelių donorystė, kuri yra itin aktuali onkologiniams pacientams, kaip būdas išgijus po ligos turėti vaikų. Juk Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų vaisingo amžiaus pacientams“, – teigia Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.
„Su nerimu širdyje stebėjome balsavimą Seimo posėdžių salėje. Rezultatai nenuvylė. Didžiuojamės tais Seimo nariais, kurie klausė ir išgirdo pacientus bei medikus, o atėjus laikui išreikšti savo nuomonę, balsavo už pažangą ir pagalbą nevaisingoms poroms“, – jausmų neslėpdama pabrėžė onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pasaulyje per metus atliekama daugiau kaip 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, gimsta daugiau kaip 350 000 naujagimių. Per beveik 40 metų po pagalbinio apvaisinimo atsiradimo pasaulį išvydo daugiau kaip 5 milijonai vaikų. Lietuvoje apie 50 000 porų turi vaisingumo sutrikimų bei negali susilaukti vaikų.
Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje pagalbinis apvaisinimas yra prieinamas tik pasiturinčioms poroms, nes neturint pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, šis gydymo metodas nėra kompensuojamas Privalomojo draudimo fondo lėšomis, rašoma pranešime spaudai.
