ULAC pranešime rašoma, kad įstaigos duomenimis, paskutinę spalio savaitę padaugėjo ne tik pavienių žarnyno virusinių infekcijų atvejų. Dvejose vaikų ugdymo įstaigose Šiauliuose ir Panevėžyje užregistruoti įtariami norovirusinės infekcijos protrūkiai. Epidemiologinis protrūkių tyrimas rodo, kad infekcija vaikų kolektyvuose išplito sąlyčio būdu, tačiau neatmetama ir plitimo per maistą tikimybė.
Lietuvoje per paskutinius 5 metus kasmet buvo registruojama nuo 300 iki 800 norovirusinės infekcijos atvejų, iš kurių apie 70% sudarė vaikai iki 6 metų.
Noroviruso sukelta infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.
Kaip pasireiškia liga?
Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vėmimas dažniau būna vaikams nei suaugusiems.
Gali būti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Apie 50 % ligonių gali būti karščiavimas. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24–60 valandų. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad apie 30 % užsikrėtusių liga kliniškai nepasireiškia. Tačiau besimptomių viruso nešiotojų vaidmuo infekcijos plitime nėra gerai žinomas.
Infekcijos plitimo epidemiologija
Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo makroorganizmo imlumo. Norovirusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 laipsnių.
Šie virusai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 laipsnių.
Paprastai virusai išsiskiria su išmatomis. Sergantis norovirusine infekcija virusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo.
Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu. Maistas gali būti užkrėstas ir pirminiu būdu. Kiautiniai moliuskai (austrės) gali būti užkrėsti jų augimo vietose. Kitas maistas (braškės, avietės, salotos) gali būti užterštas prieš tiekimą į rinką ir neretai yra išplitusių tarptautinių protrūkių priežastis.
Rekomenduojamos profilaktikos priemonės
Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – rankų higiena, saugus maisto tvarkymas, aplinkos valymas ir dezinfekcija.
Riziką užsikrėsti mažina dažnas ir kruopštus rankų plovimas – ypač, pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą.
Kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus.
Kruopščiai valyti ir dezinfekuoti choloro turinčiais tirpalais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis.
Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos užmerkti buityje naudojamuose balikliuose su chloru.
Patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą.
Dirbantys maisto tvarkymo subjektuose asmenys, turintys žarnyno funkcijos sutrikimų, neturėtų tvarkyti maisto ligos metu ir dar 3 dienas po paskutinės viduriavimo dienos.
