Sergant sumažėja apetitas
Turbūt pastebėjote, kad kuomet ima pulti gripas norisi tik gulėti kuo
storiau apsiklojus, gerti šiltus gėrimus. Su maistu kiek kitaip – jo norisi kuo mažiau, todėl į artimųjų atneštą lėkštę nesinori ir pažvelgti. Infekcinių ligų gydytoja Estela Tamašauskienė sako, kad toks ligonio elgesys – suprantamas, tačiau ir susirgus reikia valgyti.
„Pastebime, jog žmonės, sirgdami gripu ar peršalimo ligomis, skundžiasi apetito stoka. Kovojant su liga, visas organizmas susitelkęs kovojant su sukėlėju – tam ir būna naudojama energija“, – nenorą valgyti paaiškina medikė.
Reikėtų žinoti, kad maistą sudaro įvairūs junginiai, kurių mitybinė reikšmė nėra tolygi. Per maistą mes gauname tokias medžiagas kaip angliavandenius, baltymus, riebalus, taip pat mineralus, amino rūgštis. Kai kurių medžiagų organizmas negamina ir jas būtina įsisavinti būtent valgant – tarkime, Omega-3 ir Omega-6 rūgščių organizmas pats negamina, o jos gaunamos per tokius produktus kaip žuvis, aliejus, sėklos, riešutai.
Sergant patartina vartoti maisto produktų, kurie, visų pirma, sukeltų apetitą ir pagerintų virškinimą – vienas iš tokių įvardinamas „gyvas“ jogurtas. Svarbu atsiminti, kad nereikėtų apkrauti skrandžio, todėl vaisiai ir daržovės kaip lengvas ir greitai virškinamas maistas puikiai tiks.
Jei sergant trūksta energijos, tuomet reikėtų vartoti daugiau košių, tokių kaip avižinių, miežinių, kukurūzų ir kitų. Juose gausu maistingų medžiagų. Tai pat reikia baltymų. Jų suteiks vištiena arba kalakutiena. Jei esate vegetaras, rinkitės troškintas daržoves, pupeles, bulves, špinatus.
„Nepatariu sergant valgyti aštraus, itin riebaus, sunkiai virškinamo maisto, nevartoti saldumynų ir cukraus – cukrus slopina su infekcijomis kovojančių neutrofilų aktyvumą. Geriau vartokite daug skysčių – arbata arba negazuotas vanduo tam puikiai tiks“, – sako E.Tamašauskienė.
Medikė pažymi, jog esant aukštai temperatūrai, svarbu gerti daug vandens, arbatos, maitintis lengvai virškinamu maistu. Svarbu nevartoti vitaminų, kurie gali padėti ligos sukėlėjams išgyventi organizme dar ilgiau. Ir prisiminti – tiek esant sveikam, tiek sergant reikia, kad mityba būtų įvairi ir subalansuota, nereikėtų maitintis vienu ar keliais produktais – tuomet organizmui gali pritrūkti taip reikalingų medžiagų.
Padėti sau galite paprastais metodais
Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja rezidentė Monika Kuliešė vardija priemones, kurios gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar gripo. Be šiltos ir tinkamos aprangos, gausus skysčių vartojimas, imuniteto stiprinimas, susibūrimo vietų vengimas, dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas taip pat veiksmingi bei paprasti metodai.
„Visi žmonės gali padėti patys sau paprastais, kasdieniniais būdais, nereikalaujančiais medicininių žinių. Šviežias oras, higiena bei tinkama mityba yra labai svarbūs žmogaus sveikatai ir laikantis šių principų sumažėja ligos sugrįžimo tikimybė“, – teigia gydytoja.
Teigiamos emocijos padeda nesusirgti
Žiemą peršalimo ligos užklumpa dažnai, tad po pirmo susirgimo žmonės bando ligą „išvaikščioti“, tačiau taip sukeliamas tik bumerango efektas. Jeigu jaučiate, jog liga grįžo ir nesitraukia ilgesnį laiką, arbatos gali ir nebepadėti. Infekcinių ligų gydytoja rezidentė M.Kuliešė pataria nedelsti ir laiku kreiptis į gydytojus.
„Tinkamai nesigydant gripo ar peršalimo, rizikuojama pavojingomis komplikacijomis, organizmo alinimu, bloga savijauta. Pastebėjus, jog liga progresuoja, nesigydykite namie – neretai taip žmonės sau tik pakenkia. Norėčiau pabrėžti, kad gripą sukelia virusas, todėl antibiotikai, kurie gydo tik bakterijų sukeliamas ligas, sergant peršalimu ir gripo infekcija yra neveiksmingi. Gripą gydo specifiniai antivirusiniai vaistai, kuriuos jums paskirs gydytojas“.
M.Kuliešė primena, jog įtaką savijautai daro ir emocijos. „Žmogaus sveikata priklauso nuo įvairių veiksnių, net ir nuo patiriamo streso darbe, rūpesčių, nekokybiško miego. Pajautus pirmuosius ligos požymius, geriau likti namie, gulėti, ilsėtis, pristabdyti darbus. Jie visada gali palaukti, o sveikata - ne“.
