Ką kalba skaičiai
Pasak mokslinių studijų, hipertenzijos paplitimas 35–70 m. amžiaus žmonių grupėje yra apie 40 proc., tačiau tik vienas iš dviejų, turinčių padidintą kraujospūdį, žino, kad jį turi. Tik 40 proc. iš turinčiųjų hipertenziją yra gydomi ir tik 13 proc. atvejų kraujospūdis yra kontroliuojamas, t. y. sumažinamas iki siektinų apimčių. Taigi mažiausiai trečdalis populiacijos nežino, kad serga hipertenzija, nors jau yra pakankamai įrodymų, kad kiekvienas 10 mmHG stulpelio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas reikšmingai sumažintų vainikinių arterijų ligos, insulto, širdies nepakankamumo riziką, o mirties rizika sumažėtų net 13 proc.
Dar viena bėda, kad arterinė hipertenzija „jaunėja“, t. y. vis jaunesni žmonės turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau to nejaučia ir jo nesimatuoja. Deja, net jei ir nejaučiama jokių simptomų, aukštas kraujospūdis pažeidžia daugelį gyvybiškai svarbių organų. Kai pacientas pastebi, kad jo kraujospūdis per aukštas ir kreipiasi į gydytoją, dažnai liga jau būna pažengusi ir padariusi organizmui daug žalos.
Kodėl kraujospūdis su amžiumi didėja
Nepaisant mokslo pažangos, hipertenzija – vis dar paslaptinga liga, neturinti vienos aiškios priežasties. Viena iš priežasčių – senėjančios organizmo kraujagyslės. Mat, su amžiumi kraujagyslių sienelės praranda elastingumą ir rezistentiškumą natūraliems kraujospūdžio šuoliukams, vykstantiems organizme, dėl to jos nesugeba amortizuoti padidėjusio slėgio bangos.
Tačiau, kaip teigė kardiologas, doc. med. m. dr. Andrius Berūkštis, liga susijusi ne tik su amžiumi, bet ir su gyvenimo būdu – fizinio aktyvumo stoka ir gausiu pusgaminių vartojimu. Abu šiuos veiksnius įmanoma koreguoti.
„Kalbant apie mitybą, visada pabrėžiamas druskos kiekis maiste, nes druska tiesiogiai kelia kraujospūdį. O pagrindinis druskos šaltinis kaip tik ir yra įvairūs pusgaminiai, į kuriuos dedama labai daug druskos, kad jie būtų skanesni ir ilgiau galiotų. Druska, kurią dedame patys į maistą, dažniausiai nėra tokia pavojinga kaip pagamintuose produktuose esanti druska, kurios nematome ir net nepagalvojame, kiek daug jos gauname.
Antrasis veiksnys, fizinis aktyvumas, pirmiausiai teigiamai veikia svorį. Atsikračius nereikalingų kilogramų, kraujospūdis mažėja. Tačiau fizinis aktyvumas veikia kraujospūdį ir tiesiogiai. Anksčiau buvo manoma, kad naudingi tik kardio pratimai, tačiau dabar žinoma, kad juos naudinga kombinuoti su jėgos pratimais, pavyzdžiui, svorių kilnojimu“, – pasakojo medikas.
