Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Padidėjęs prakaitavimas kamuoja beveik 40 proc. lietuvių

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas susiduria su kasdieniu problematišku diskomfortu, kurį nulemia padidėjęs prakaitavimas pažastų srityse. Sudrėkusios pažastys dėl gausaus prakaitavimo ir yra vienas pagrindinių hiperhidrozės požymių. Su šia problema teigia susidūrę beveik 40 proc. lietuvių. Tokius duomenis atskleidžia bendrovės „Ipsen“ atliktas tyrimas. 
Prakaitas? Kaip jį sustabdyti
Prakaitas? Kaip jį sustabdyti / Fotolia nuotr.

Problematišku, diskomfortą keliančiu prakaitavimu lietuvių dažniausiai laikomos kasdien sudrėkusios pažastys (50 proc.), stresinių situacijų metu sudrėkusios pažastys (15 proc.), drėkstantys delnai (9 proc.), prakaituojančios pėdos (7%), drėkstantys delnai stresinių situacijų metu (2 proc.).

„Padidėjęs lokalus prakaitavimas – tai liga, vadinama hiperhidroze, tačiau Lietuvoje apie ją kalbama itin subtiliai. Natūralu, kad neturint pakankamai informacijos, objektyviai įvertinti situaciją nėra paprasta, tad neretai tiesiog numojama ranka į varginančius požymius, pasiliekant prie minties, jog tai neišvengiama, tiesiog taip jau lemta, o gal tai taip turi būti.

Hiperhidrozė pasireiškia itin gausiu prakaitavimu ne tik šiltuoju metų laiku. Yra įvairių situacijų, kai sudrėkusios pažastys, delnai, padai ar kitos sritys sukelia ne tik fizinį diskomfortą, tačiau kartu neleidžia pasitikėti savimi. Juk prakaito žymes drabužiuose gali pastebėti visi, šlapią delną nemalonu paliesti ar paspausti, o ką kalbėti apie sudrėkusius padus“, – pranešime cituojama doc. dr. Rūta Gancevičienė, gydytoja dermatologė.

Kovai su gausiu prakaitavimu lietuviai – ir susiduriantys su hiperhidroze, ir ne – vis dar mieliau renkasi tradicines priemones, tokias kaip dezodorantai (atitinkamai 83 ir 71 proc.), antiperspirantai (38 ir 29 proc.), pabarstai (9 ir 4 proc.). 1 proc. respondentų teigia išbandę botulino toksino injekcijas.

Rinkdamiesi prakaitavimo slopinimo būdus, lietuviai pirmenybę teikia metodams, neturintiems nepageidaujamų poveikių (55 proc.), ilgalaikiškumui, kuomet priemonę užtenka naudoti kartą per savaitę ar rečiau (44 proc.), prekių ženklui (38 proc.), kainai (32 proc.), kiek mažiau renkasi pagal kitų patirtis ir rekomendacijas (14 proc.) ar ekologiją (10 proc). Tačiau svarbu tai, kad žmonėms, susiduriantiems su problematišku prakaitavimu, priemonės ilgalaikiškumas yra mažiau svarbus, nei poveikis be šalutinių efektų, prekių ženklas ir kaina.

Tyrimą „Ipsen“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „RAIT“, jo metu apklausta 450 30-65 m. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos