Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė dalis apklausos dalyvių sako negaunantys kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, nors jų reikėtų, dalis prisipažįsta net nežinoję apie tokią galimybę.

Trūksta informuotumo

Šlapimo ir išmatų nelaikymas – Lietuvoje vis dar tabu. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnas apie ją nedrįsta kalbėti nei su artimaisiais, nei apsilankęs pas gydantį gydytoją.

Nors reikiamos medicinos pagalbos priemonės pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas, yra kompensuojamos PSDF lėšomis jau seniai, net ketvirtadalis (23 proc.) POLA apklausos dalyvių nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų.

Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra, o 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą), kad būtų patvirtintas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas ir kompensuojamosios priemonės būtų skirtos.

Pacientams svarbus ir ekonominis šios situacijos aspektas: daugiausia – 58 proc. – apklausos dalyvių nurodė, kad kiekvieną mėnesį inkontinencijos kontrolei ir su šia būkle susijusiai odos priežiūrai išleidžia iki 50 eurų. Jokių papildomų išlaidų nepatiria tik 16 proc. respondentų.

Nuo ko pradėti?

Norėdamas gauti kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, gretutines ligas, atliks reikiamus tyrimus.

„Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, šeimos gydytojas diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, jis gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai.

Be to, slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat gali išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus.

Kiek priemonių kompensuojama per mėnesį, gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą?

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes, svarbu žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

Kai skiriamos sauskelnės nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu:

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba
• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Kai skiriamos sauskelnės pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu:

• 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus, skirtus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo, arba

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Priemonės žaizdų priežiūrai

POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.

VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai.

Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti.

Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai.

Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai.

Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistais. Vėliau juos gali išrašyti ir slaugytojai.

Faktai ir skaičiai

• VLK duomenimis, šiais metais iki gruodžio mėnesio Lietuvoje įvairias kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones naudojo apie 205 tūkst. pacientų. Daugiau nei pusė jų reikiamas priemones gavo nemokamai.
• Šiais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones naudojo 87,3 tūkst. pacientų. Tai yra 17 tūkst. daugiau žmonių nei pernai iki gruodžio.
• Sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms kompensuoti per 11 šių metų mėnesių prireikė 16,8 mln. eurų PSDF lėšų. Dar 7,7 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 68 tūkst. pacientų priemokoms už šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones padengti.
• Dėl šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo šiemet jau buvo išrašyta 308 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Receptų skaičius per metus išaugo 17 proc.
• Šiais metais iki gruodžio mėnesio PSDF lėšomis 8,5 tūkst. pacientų buvo kompensuota gydomųjų tvarsčių už 2,74 mln. eurų. Dar 386 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už gydomuosius tvarsčius apmokėti.