Interneto svetainėje Youtube.com galima rasti kadrus, kuriuose užfiksuotas Louise Brown gimimas. 1978 m. Didžiojoje Britanijoje gimusi mergytė – pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis.
Nuo to laiko, kai gimė Louise, pagalbinis apvaisinimas padėjo ateiti į pasaulį maždaug 5 mln. vaikų. Šis išradimas laikomas vienu svarbiausiu šiuolaikinės medicinos laimėjimu, jo pradininkas – britų mokslininkas Robertas Edwardsas – 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje vis dar neturi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo nevaisingumo kenčia maždaug penktadalis vaisingo amžiaus porų visame pasaulyje, Lietuvoje –maždaug kas septinta pora, iš viso – apie 50 tūkstančių porų. Nevaisingumas įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją.
Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje vis dar neturi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Dėl to ligonių kasa nekompensuoja gydymo, kuris siekia apie 3 tūkst. eurų. Daugiau nei dešimtmetį vyksta aršios diskusijos – dalis Seimo narių palaiko Bažnyčios poziciją, reikalauja, kad būtų naudojamos tik sutuoktinių lytinės ląstelės, apvaisinimas vyktų moters organizme, o ne mėgintuvėlyje. Bažnyčia prieštarauja, kad taip užmegzti embrionai būtų užšaldyti ir laikomi tiek, kiek pageidaus tėvai.
„Žmogaus gyvybę mes laikome nuo pat jos prasidėjimo momento. Jeigu kiaušialąstės būtų šaldomos, tai šitos problemos nebūtų. Tai vėliau tėvai neturėtų moralinių sunkumų, kai lieka užšaldytos ląstelės, o ne užšaldyti embrionai“, – sakė kunigas Andrius Narbekovas.
Gydytojai atremia, kad taip tausojama moteris.
„Moteriai nereikia kartoti procedūros – saugome pačios moters organizmą nuo papildomų stimuliacijų, nuo papildomos intervencijos. Tokių embrionų, kuriuos kažkas pamiršo ir jie ten gulėtų ilgą laiką, bent jau pas mus tikrai nėra“, – teigė gydytoja embrionologė Živilė Gudlevičienė.
Medikai prieš įvesdami į motinos kūną embrioną jį ištiria. Gydytojo išsilavinimą turintis kunigas sako, kad toks veiksmas prieštarauja Hipokrato priesaikai.
„Tai būtų susiję su tuo, jog aptiktus kokius nors genetinius pakitimus šitie embrionai būtų sunaikinami. Manau, kad tai absoliučiai nesiderina su medicinos etika, su – pagaliau – pačia medicinos priederme padėti ligoniui, o ne aptikti ligonį ir juo atsikratyti“, – katalikų poziciją dėstė A. Narbekovas.
Lietuvos medikai jau gali padėti ir ligoniams, kuriems taikomas agresyvus gydymas, ateityje susilaukti palikuonių. Onkologinė liga užklumpa netikėtai, vis dažniau – jaunus žmones ir net vaikus. Gydymas pradedamas nedelsiant, tačiau prieš jį pradedant reikėtų užšaldyti lytines ląsteles, kad įveikę vėžį vėliau galėtų susilaukti vaikų, grįžti į visavertį gyvenimą.
Santariškių klinikose įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras, kuriame galima saugoti užšaldytas lytines ląsteles. Šia galimybe pasirūpinti ypač raginami mažųjų ligoniukų tėvai. Kol kas čia saugoma vos kelių pacientų lytinės ląstelės, tarp jų – ir ketverių metų mergaitės.
„Kai gimsta vaikelis, mes planuojame jo ateitį: kaip jis mokysis, kur jis įstos, kuo jis norės būti. Tai šiuo periodu mes irgi turim pagalvoti, kaip jis gyvens toliau – jis užaugs, sukurs šeimą ir ką mes jam galėsime pasiūlyti“, – kalbėjo Santariškių klinikų gydytoja embrionologė Ž. Gudlevičienė.
Kol Seimo nariai ginčijasi dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, vėžį įveikę ligoniai negali tikėtis valstybės paramos.
„Taip, šiame įstatyme taip pat yra numatyta galimybė, kad poros gali užšaldyti lytines ląsteles ir po visų atliktų intervencijų, po chemoterapijos jas panaudoti ir susilaukti vaikelio. Tačiau nėra kalbama apie embrionus, embrionų šaldymą, nes taip Seimas yra pasiskirstęs, nežinau, kaip nubalsuos“, – žurnalistams sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Onkohemotologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė augina tris vaikus, du iš jų gimė po to, kai jos vyrui Kęstučiui buvo diagnozuotas kraujo vėžys. Drėgvos nusprendė nedelsiant kreiptis į vaisingumo specialistus. Vėžys vyrą užklupo, kai jam tebuvo 28-eri, šeima neturėjo sukaupusi santaupų, tad 15 tūkst. litų suma už vaisingumo klinikoje atliktas procedūras tapo rimtu iššūkiu, tačiau žinia apie užsimezgusią gyvybę suteikė stiprybės sunkiu laikotarpiu.
„Praėjom ir kaulų čiulpų transplantaciją, ir labai sudėtingą gydymą ir tikrai manau, kad jam tai padėjo, nes mes buvom visi keturi tuo metu: aš vyras ir dvynukai, kurių laukiausi“, – asmeninę istoriją papasakojo I. Drėgvienė.
Tokie pasisakymai žeidžia šeimas, kurios augina vaikus, gimusius būtent pagalbinio apvaisinimo būdu.
Dabar moteris atidžiai stebi vykstančias diskusijas Seime, ir kai kurių politikų argumentai ją glumina: „Dalyvaujant Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose teko girdėti pasisakymus, kad vaikai, gimę pagalbinio apvaisinimo būdu, anot kažkokių tyrimų, yra nepilnaverčiai, save laiko nepilnaverčiais. Tokie pasisakymai žeidžia šeimas, kurios augina vaikus, gimusius būtent pagalbinio apvaisinimo būdu. Vis dėlto labai norėtųsi, jog Seimo nariai suprastų šeimas, kurios susiduria su nevaisingumo problema ir leistų joms pačioms pasirinkti – tariantis kartu su gydytoju, – kokį pagalbinio apvaisinimo būdą pasirinkti“, – sakė onkohematologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ vadovė.
Ketvirtadienį Seimas buvo atvėręs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, tačiau jo nė nepradėjęs svarstyti atidėjo kitai savaitei. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla tik skėsčioja rankomis: „Mes atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Gėda dėl to. Dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga medicininė pagalba, jos negali sulaukti dėl to, kad Seime yra ginčijimąsi dėl turinio, kurio net ne visi Seimo nariai iki galo supranta.“
Tuo metu Europos Komisija 2014 m. Lietuvai pradėjo pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Vilnių įstatymu reglamentuoti pagalbinį apvaisinimą, nacionalinėje teisėje įtvirtinant ES taisykles dėl medicinos procedūrų, susijusių su lytinėmis ląstelėmis, kokybės ir saugumo standartų.
