Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos – smūgis vėžiu sergantiems vaikams ir paaugliams

„Šiuo metu svarstomo pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos skaudžiai nulems onkologine liga sergančių vaikų ir paauglių ateitį. Dabar svarstomame įstatymo projekte 14–17 metų paaugliams neleidžiama išsaugoti jų lytinių ląstelių prieš nevaisingumą sukeliančias medicinines procedūras, pavyzdžiui, chemoterapiją, o tai atima iš jų bet kokią viltį ateityje turėti savo biologinių vaikų.

Labai svarbu kalbėtis su vaikais bei jų tėvais ir informuoti apie pasekmes bei naujas technologijas, kurioms padedant ateityje galima išvengti nevaisingumo.

Taip pat, yra numatytas lytinių ląstelių saugojimo ribojimas – trumpas 5 metų laikotarpis, kuris užkirs kelią pacientams pasinaudoti onkologinės ligos metu užšaldytomis savomis lytinėmis ląstelėmis“, – sakė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ direktorė Daiva Žaromskienė.

Asociacijos „Paguoda“ duomenimis, vystantis pažangioms technologijoms ir atsirandant inovatyviems gydymo būdams, per pastaruosius 30 metų vaikų vėžio gydymo rezultatai smarkiai pagerėjo.

Pagrindinis gydymo efektyvumo rodiklis – asmenų po išgydytos onkologinės ligos išgyvenamumas, kuris šiuo metu siekia 80 proc.

Taikant Europoje ir Skandinavijos šalyse patvirtintus gydymo metodus, Lietuvos vaikų onkohematologinis centras yra pasiekęs puikių rezultatų, nes pavyksta išsaugoti nuo 60 proc. iki 95 proc. besigydančių vaikų gyvybių.

„Vis dėlto dažniausia vaikų onkologinių ligų komplikacija po taikyto gydymo – lytinių organų pažeidimas dėl skiriamos agresyvios chemoterapijos ar  radioterapijos, dėl ko vėliau, jau užaugę, šie vaikai susiduria su nevaisingumo problema. Dėl šios priežasties yra labai svarbu kalbėtis su vaikais bei jų tėvais ir informuoti apie pasekmes bei naujas technologijas, kurioms padedant ateityje galima išvengti nevaisingumo“, – sakė D.Žaromskienė.

Lietuvos vaikų vėžio asociacijos atstovė pasakojo, jog užsienio šalyse (pvz. Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje), onkologine liga susirgus vaikui ar paaugliui, jis yra supažindinamas su naujausiomis biotechnologijomis, jam išsamiai ir suprantamai paaiškinama apie visas galimas rizikas bei galimybes išsaugoti savo lytines ląsteles ar net reprodukcinius, t.y. lytines ląsteles gaminančius, audinius.

„Lietuvoje, kaip bebūtų gaila, šiuo požiūriu, palyginti su Vakarų valstybėmis, vis dar esame viduramžiuose, kai neapsišvietusi ir neišsilavinusi visuomenė yra gąsdinama dievo bausmėmis. Iš tiesų, šiandien Lietuvoje turime absoliučiai visas galimybes – ir aukščiausio lygio specialistus, ir naujausiomis technologijomis bei įranga aprūpintas laboratorijas ar biologinių mėginių saugyklas. Didžioji problema –  visuomenės švietimas ir medicinos darbuotojų pasitikėjimo visuomenėje stiprinimas. Vis dar peršama nuomonė, kad užšaldytos lytinės ląstelės bus įvairiausių komercinių sandorių objektas, metami neteisėti kaltinimai visai medikų bendruomenei“,– sakė D. Žaromskienė.

Pašnekovė pabrėžė, jog šiuo metu labai svarbu atsisakyti bet kokių ribojimų, susijusių su amžiumi, užšaldomais audiniais, ląstelių rūšimis bei saugojimo terminais.

„Užsienyje reprodukciniai audiniai šaldomi net kelių mėnesių sulaukusiems kūdikiams, kuriems diagnozuojami įgimti onkologiniai susirgimai. Tokiu atveju net neaišku, kiek laiko reikės tuos audinius ir ląsteles saugoti, kad pasveikę ir užaugę tokie mažieji pacientai galėtų juos panaudoti ir susilaukti savo genetinių palikuonių.

Mokslui žengiant į priekį vis daugiau turėsime audinių šaldymo atvejų. Manome, kad, kiek ir kokių lytinių ląstelių ar audinių šaldyti, kiek laiko juos saugoti, ir kokio amžiaus būnant kurti šeimyninį gyvenimą bei susilaukti vaikų, turi nuspręsti pats pacientas kartu su gydančiu gydytoju. Tai negali būti reguliuojama įstatymu“, – pabrėžė asociacijos „Paguoda” direktorė.