Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti miršta nuo tabako sukeltų ligų (Doll, Peto, Wheatley, 1994; Doll et.al., 2004). Pirmieji darbai apie rūkymo žalą ir kancerogeninį poveikį buvo paskelbti XX a. pradžioje (Yamagawa, Ichikawa, 1915). Vėlesni tyrimai parodė, kad rūkymas susijęs ne tik su plaučių vėžiu, bet ir su IŠL (išeminės širdies ligos), obstrukcinėmis plaučių ligomis. Tabako vartojimas lemia: 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų, 30 proc. piktybinių navikų, 25 proc. ŠKL (širdies kraujagyslių ligos).
Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, tai sudaro 20 proc. bendrojo mirtingumo. Net 79 proc. visų mirusiųjų – vidutinio amžiaus vyrai.
Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 7000 gyventojų.
Moterų rūkymas skatina senėjimo procesą ir priartina klimakterinio laikotarpio pradžią maždaug dvejais metais. Rūkymas nėštumo metu yra įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų, padidinantis persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybę, sulėtinantis vaisiaus ir kūdikio augimą bei vystymąsi.
Suaugusiems kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru ne tik pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą ir sumažina darbingumą, pasyvus rūkymas gali išprovokuoti astmos, migrenos priepuolius, paūminti alergines ligas.
Pasyvus rūkymas ypač kenksmingas vaikams: jis silpnina imuninę sistemą ir atsparumą ligoms, todėl rūkančių tėvų vaikai žymiai dažniau serga kvėpavimo takų katarais, komplikuotais vidurinės ausies uždegimais ir įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, sulėtėja vaikų fizinis vystymasis.
Motyvacija
Gera motyvacija būtina sėkmingo metimo sąlyga, bet jos dažnai nepakanka, nes priklausomybei nuo tabako įveikti reikia specialios pagalbos, todėl svarbu deramai įvertinti priklausomybės vaidmenį rūkymo nutraukimo procese. Savalaikis rūkymo nutraukimas yra vienintelis tikras rūkančiųjų sveikatos pagerinimo būdas.
Dauguma metusiųjų pasijunta geriau jau pirmomis dienomis, sumažėjus metoksihemoglobino kiekiui kraujyje ir pagerėjus deguonies apykaitai. Per kelias savaites praeina ar bent sumažėja bronchito požymiai, savijauta pagerėja. Miokardo infarkto pasikartojimo rizika sumažėja pusiau per 2 metus po rūkymo nutraukimo, o rizika mirti nuo plaučių ligų – per 5 metus.
Rūkymo nutraukimo efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet labiausiai nuo: rūkymo stažo, rūkymo intensyvumo (surūkytų cigarečių skaičiaus), rūkymo pradžios: kuo jaunesniame amžiuje pradėta rūkyti, tuo didesnė tikimybė susirgti ir mažesnė tikimybė išvengti ligos, metus rūkyti. Bet kuriuo atveju rūkymo nutraukimas yra neabejotinai naudingas ir reikia laikytis nuostatos, kad mesti rūkyti niekada ne vėlu.
Ar reikia pagalbos?
Pagalba rūkančiajam yra plati sąvoka, apimanti įvairius būdus ir priemones, skatinančias ir padedančias nutraukti rūkymą. Savarankiškas metimas (naudojamasi spausdinta informacija, audio-video įrašais ir pan.), apmokymo programos (individualus apmokymas ir mokymas grupėje), gydymas vaistais, nikotinoterapija (nikotininė kramtomoji guma, pleistrai, aerozoliai),hipnozė, akupunktūra, gydytojo patarimai, rizikos veiksnių profilaktikos programos, informacija pateikiama per masines informavimo priemones, psichologiniai būdai.
Nė vieno metodo negalima laikyti geriausiu ir tinkamu visiems žmonėms, todėl pagalba rūkantiems turėtų būti kompleksinė, nuolat raginant mesti ir nepradėti rūkyti ir kartu teikiant visapusišką pagalbą visais įmanomais būdais.
Dažniausias motyvas mesti rūkyti yra sveikata, tai labai svarbi antrinės IŠL profilaktikos priemonė, finansinis motyvas, todėl tikslinga paraginti rūkančius asmenis apskaičiuoti savo išlaidas rūkalams per ilgesnį laiką, etiniai motyvai, kai metama rūkyti dėl šeimos interesų, pavyzdžio vaikams ir pan., estetiniai (kvapas, dantų spalva) ir psichologiniai (valios, savo vertės pajautimo) motyvai.
Abstinencija
Metant rūkyti kiekvienas žmogus patiria skirtingo intensyvumo abstinencijos reiškinius. Psichiniai abstinencijos reiškiniai – noras rūkyti, dirglumas, nervingumas, nekantrumas, nerimastingumas, įtampa, nerimas, prislėgtumas, nuovargis, sunku susikaupti, pyktis, agresyvumas, mieguistumas arba nemiga, gausūs sapnai.
Fiziniai abstinencijos reiškiniai: prakaitavimas, galvos svaigimas, obstipacijos, sąnarių parastezijos, tremoras, alkio priepuoliai, svorio augimas ir regėjimo sutrikimai. Psichologinę tuštumą žmogui galima patarti užpildyti tam tikrais veiksmais, pvz. užėjus norui rūkyti, patariama suvalgyti obuolį, pakramtyti kvapiojo gvazdiko, kardamono, kramtomą gumą, ledinuką ir pan.
Labai veiksmingas yra vandens gėrimas mažais gurkšniais. Rekomenduojama speciali dieta: gerti daug skysčių, vaisių sulčių, vengti kavos, saldumynų, aštrių mėsiškų patiekalų, alkoholio. Norą rūkyti mažina kvėpavimo pratimai.
Nutraukus rūkymą, labai svarbu padidinti fizinį aktyvumą ir kuo daugiau būti gryname ore, nes padidėjus apetitui paprastai priaugama šiek tiek svorio. Vandens procedūros – vonia, apsitrynimai, karštas ir šaltas dušas, priklausomai nuo to, kokio poveikio (raminančio ar stimuliuojančio) labiau reikia. Nepakanka tik nutraukti rūkymą, reikia išmokti apsieiti be cigaretės visose gyvenimo situacijose, todėl rekomenduojama pakeisti gyvenseną.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
