LR SAM donorystės žymūno pažymėjimas įteikiamas už 20 neatlygintinų kraujo donacijų, nusipelniusio donoro - už 30, o garbės donoro pažymėjimas ir ženklelis - už 40.
Lietuvoje vyrų ir moterų donorų yra daugmaž po lygiai, Suomijoje moterys aukoja net 80 proc. viso kraujo, o arabiškuose kraštuose, kur donorystė ypač išplėtota, 95 proc. kraujo duoda vyrai
LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šventinio vakaro metu priminė, kad mes nė vienas nesame apsaugoti nuo sunkių ligų ar sužalojimų, deja, žmonės apie donorystės svarbą susimąsto tik patys atsidūrę sunkioje situacijoje arba slaugydami savo sunkiai sergančius artimuosius.
Vakaro svečiams dainavusi Eurovizijos atrankos dalyvė Ieva Zasimauskaitė linkėdama laimės susirinkusiesiems sakė, kad ir pati galinti pasigirti jau kelis kartus aukojusi kraujo ir žada tęsti šią tradiciją.
Geros nuotaikos nestokojanti medikė pasakoja, kad pritrūkus kraujo, pirmiausia jo aukoja patys kraujo centro darbuotojai. Ji pati kraujo duoda maždaug kas du mėnesius, tai daryti paskatino ir savo dukteris
Tarp apdovanotųjų buvo įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. Nusipelniusio donoro pažymėjimas įteiktas ir Nacionalinio kraujo centro darbuotojai Linai Kvedarienei. Moteris beveik tris dešimtmečius su pertraukomis dirbo bendrosios praktikos slaugytoja Nacionaliniame kraujo centre, o kraujo aukoti pradėjo vos baigusi studijas medicinos mokykloje. Geros nuotaikos nestokojanti medikė pasakoja, kad pritrūkus kraujo, pirmiausia jo aukoja patys kraujo centro darbuotojai. Ji pati kraujo duoda maždaug kas du mėnesius, tai daryti paskatino ir savo dukteris. Jos, padariusios šį gerą darbą, jaučiasi labai gerai ir sako: „Mama, kaip tau ačiū“.
Nusipelniusio donoro pažymėjimus įteikęs Žilvinas Neliubšys, Kauno krašto donorų draugijos pirmininkas, juokais tvirtina, kad neduoda kyšių (šis užrašas puikuojasi ant jo automobilio), bet negaili kraujo. Jau 81-ą kartą neatlygintinai kraujo aukojęs vyriškis užsiima savanoriška veikla, rengia akcijas, kurių metu ragina žmones dovanoti kraujo. Lengviausia prikalbinti, pasak jo, moteris, o sunkiausia – poras. „Dažniausiai vaikinas bijo ir pasakys begalę priežasčių, kodėl kraujo duoti negali, o ypač nejauku pasidaro, kai mergina staiga sutinka duoti kraujo“,- patirtimi dalijasi savanoris.
duoti kraujo man taip pat paprasta, kaip dantis išsivalyti
Savo donorystės pradžią Ž.Neliubšys prisimena su šypsena: „Pirmąkart kraujo daviau būdamas studentas. Prosedūra buvo atliekama ranką ištiesus per langelį, o kraują ėmė į stiklinius butelius. Pamatęs tą vaizdą, nualpau“. Kaunietis prisipažino nualpęs ir dar kelis kartus, kol pažadėjo sau eiti duoti kraujo tol, kol nebealps. Galiausiai atrado būdą: vos pajutęs silpnumą, įsivaizduodavo jūrą, smėlį ir palmes. „Dabar jau nebereikia – duoti kraujo man taip pat paprasta, kaip dantis išsivalyti“,- teigia patyręs donoras.
Lietuvos nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys sako, kad Lietuvoje vyrų ir moterų donorų yra daugmaž po lygiai, Suomijoje moterys aukoja net 80 proc. viso kraujo, o arabiškuose kraštuose, kur donorystė ypač išplėtota, 95 proc. kraujo duoda vyrai.
Lietuva turi pasiekti 100 proc. neatlygintiną kraujo donorystę iki 2020 m. Nors prieš kelerius metus šis tikslas atrodė nerealus, pasak Nacionalinio kraujo centro vadovės, nuo 2014 m. situacija iš esmės ėmė keistis. „Per 2014 m. nealygintinų kraujo donorų dalis išaugo daugiau nei 30 proc., tai aiškiai įrodo, kad mūsų visuomenėje vyksta didžiulis virsmas, vis daugiau žmonių supranta savo misiją ir pareigą padėti išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Kraujo aukojimas reiškia piliečių solidarumą. Jei šiandien kraujo aukoju aš, galiu būti ramus, kad kažkas aukos ir kai jo prireiks man“,- įsitikinusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė.
