Ką reikėtų žinoti, jeigu pradėjote karščiuoti ar karščiuoja vaikai? Į ką atkreipti dėmesį? Ar visada reikia temperatūrą numušti?
- Dėl kokių priežasčių karščiuojama? Priežastys gali būti įvairiausios, bet dažniausiai temperatūra pakyla, į organizmą patekus virusinei arba bakterinei infekcijai. Taip pat ji gali padidėti dėl tam tikrų vartojamų vaistų poveikio, patirto didelio streso, vidaus organų veiklos ar funkcijų sutrikimo (esant uždegimui, apendicitui ir pan.) ir kt.
- Kūno temperatūrą reguliuoja smegenys. Susirgus organizmas iškart reaguoja į negalavimą, ir apie tai dažniausiai praneša padidėjusia kūno temperatūra. Karščiavimas nėra liga, tai – apsauginė organizmo reakcija, suaktyvinanti imuninę sistemą. Organizmas geba pats kovoti su ligos sukėlėjais, mažinti uždegimus, nes daugelis bakterijų ir virusų negali daugintis esant aukštesnei kaip 38,5 °C temperatūrai. Tad nereikia skubėti jos mažinti vaistais.
- Tačiau šiuo atveju geriau pasitarti su gydytoju ir stebėti save ar mažylį, nes vaikai, kaip ir suaugusieji, skirtingai iškenčia temperatūros svyravimus. Ir nesugalvokite numušti temperatūros suaugusiesiems skirtais vaistais.
- Padidėjusi kūno temperatūra atlieka ir kitą funkciją, t. y. veikia centrinę nervų sistemą, bendrą savijautą. Pavyzdžiui, sukarščiavę juntame nuovargį, tampame nedarbingi, nevalgūs. Taip organizmas mus verčia daugiau ilsėtis, gulėti – apsaugo nuo pervargimo. Juk negaluojant geriausias vaistas – poilsis ir miegas.
- Turėtumėte žinoti, kad žmogaus kūno temperatūra skirtingu paros metu svyruoja, mažiausia ji būna naktį ir ryte. Dieną, suaktyvėjus medžiagų apykaitai, ypač pavalgius, gali šoktelėti nuo 36 laipsnių iki 36,8 °C ir pan.
- Neprirenkite ir neužklokite vaiko per daug šiltai, kai jis karščiuoja. Šiuo atveju tinkamiausi lengvi drabužėliai ar plonesnė antklodė. Jei vaikutis prakaituoja, jokiu būdu nelaikykite jo drėgnais drabužėliais, nuolat keiskite juos. Tas pats galioja ir suaugusiems žmonėms.
- Geriau netrinkite vaiko jokiomis naminėmis priemonėmis (spiritu, degtine). Tai gali būti pavojinga, sudirginti odelę ir pan. Nepatartina to naudoti ir suaugusiems, verčiau konsultuotis su gydytojais, kaip numušti temperatūrą.
- Kai kurie tėveliai, manydami, kad vartojami medikamentai nepadeda, nusprendžia padidinti dozes. Tai išties pavojinga ir gali pakenkti vaiko sveikatai. Atidžiai perskaitykite informacinį medikamento lapelį ir griežtai laikykitės instrukcijų, t. y. vartokite tik nurodytą kiekį ir tik tiek laiko, kiek rekomenduojama. Vadovaukitės šiuo patarimu ir patys, jeigu karščiuojate. Daugiau medikamentų nebus geriau.
- Šiais laikais, kaip mėgsta teigti gydytojai, kas antras vaikas alergiškas, todėl įvairiausios naminės gydymo priemonės ir žolelės turėtų būti vartojamos tik prižiūrint gydytojui ir kruopščiai atsižvelgiant į vaiko reakciją, kad nekiltų alerginių reakcijų. Be to, žolelės – ne žaidimas. Kas tinka suaugusiems, toli gražu ne visada tinka mažyliams.
- Nesiimkite saviveiklos. Jei kažkokie vaistai buvo skirti jūsų draugės vaikučiui ir jam padėjo, dar nereiškia, kad jie tiks ir jūsiškiui. Kokių vaistų reikia jūsų mažyliui (jei išvis reikia), gali pasakyti tik pediatras.
- Neatsisakykite higienos. Nemažai tėvų vis dar mano, kad jei vaikutis serga, jam gali pakenkti net mažiausias vėjo gūsis ar lašelis vandens. Tad aklinai uždaro langus, neprausia vaikučio ir pan. O elgtis reikėtų priešingai. Iš tiesų ligoniuko kambarį reikėtų vėdinti kur kas dažniau nei sveiko vaiko. Darykite tai kas kelias valandas. Žinoma, tuo metu karščiuojantis vaikutis neturėtų būti tame kambaryje. Prausti mažylį taip pat būtina, ypač jei jis daug prakaituoja. Jeigu jo savijauta labai bloga, bent jau aptrinkite jį šiltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu. Prakaitas labai dirgina odelę, trukdo jai kvėpuoti. Nepamirškite, kad šis patarimas tinka ir jums, suaugusiesiems.