Vasaros sezono metu į Palangos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreipiasi nuo kelių dešimčių iki maždaug 80 pacientų per parą. Palyginti su kitais mėnesiais, per dieną dėl įvairių sveikatos sutrikimų čia pagalbos ieško maždaug iki 20 ligonių.
Čia dirbantys slaugytojai pastebi ir naują tendenciją: nemažai, ypač jaunų žmonių, į medikus kreipiasi patys nusistatę diagnozę.
„Ateina pasigooglinę, su savo diagnozėm“, – pasakojo slaugytoja Vilma Jonutienė.
Tiesa, kalbėdama apie poilsiautojus, medikė teigė, kad jie – kitokie nei buvo daugiau kaip prieš dešimtmetį: „Kai tik pradėjau dirbti, būdavo daug muštynių, ir jos būdavo rimtos. Durtų, šautų turėdavome. Dabar agresijos mažiau, liko tik išgėrę. Ir pikti.“
Priėmimo skyrius – vietoj blaivyklos
Pasak L.Ežerinskienės, vasaros sezono metu į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvyksta daugiau poilsiautojų nei vietinių gyventojų.
Kalbėdama apie sveikatos sutrikimų tendencijas, medikė visų pirma minėjo alkoholį.
„Mes kasdien susiduriame su girtais asmenimis, kurie yra atvežami į priėmimo skyrių. Aš suprantu ir Greitosios pagalbos medikus, kurie viešoje vietoje nuvirtusio žmogaus neturi kur dėti ir veža mums“, – sakė medikė.
Palangoje nėra tokios vietos, kur nuo alkoholio apsvaigę žmonės galėtų būti vežami – nakvynės namų, laikino sulaikymo kameros policijoje.
„Laikino sulaikymo kamera yra tik Klaipėdoje, ir suprantama, kad visi išgėrę žmonės ten nėra vežami“, – sakė L.Ežerinskienė.
Ligoninėje stinga specialistų
Palangos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius dėl didesnio pacientų skaičiaus vasarą taip pat dirba intensyvesniu tempu – vienoje pamainoje budi daugiau slaugytojų, yra budintis chirurgas, vaikų gydytojas, intensyvios terapijos vidaus ligų gydytojas. Atostogas medikai čia planuojasi ne vasaros sezono metu.
Kaip ir kitose, ypač nedidelėse ligoninėse, Palangoje taip pat susiduriama su gydytojų stygiumi.
„Didelis trūkumas gydytojų konsultantų: reikia neurologo, endokrinologo, echoskopuotojo. Kai išėjo dirbę medikai, dažniausiai jau sulaukę pensinio amžiaus, kitų į jų vietą nerandame. Ieškome visur, kur tik įmanoma“, – sakė įstaigos vadovė.
Medikų trūkumą mažesnėse ligoninėse lemia ne vien atlyginimas, o tai, kad čia jauni gydytojai nemato galimybės tobulėti.
„Pas mus daugiau terapinis gydymas, o specialistai nori aktyviai dirbti, operuoti, tobulėti“, – apie problemas sakė L.Ežerinskienė.
Daugiau girtų moterų
Nuo 1992 metų Palangos ligoninėje dirbanti medikė pastaraisiais metais pastebi naują tendenciją – padaugėjo girtų moterų.
Jų amžius, pasak pašnekovės, labai įvairus, nuo 18 iki 70 metų: „Ir alkotesterio rodmenys stebina, moterims nustatomas ir 2,50, 3,06 promilės girtumas.“
Alkoholį vartoja ir paaugliai. Medikė prisiminė atvejį, kai iš kopų pajūryje į ligoninę buvo atvežta neblaivi 14 metų mergaitė.
Paaiškėjo, kad į kurortą buvo atvykusi mokinių ekskursija, vaikai kopose vartojo alkoholį, o minėtą mergaitę paliko.
„Rado ją praeiviai, atvežė pas mus. Teko ieškoti tėvų, laukėm, kol jie atvažiuos pasiimti dukters“, – pasakojo medikė.
Kalbėdama apie girtus žmones medikė teigė, kad dėl savo elgesio, gydymo įstaigoje išsiblaivius, šiems turėtų būti gėda: „Bet didžioji dalis neatsimena, ką darė“.
Sveikatos sutrikimai – įvairūs
Kalbėdama apie poilsiautojų sveikatos problemas gydytoja akcentavo perkaitimą, įvairias širdies problemas, ritmo sutrikimus, stenokardinius skausmus, galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Pasitaiko plaučių uždegimų, astmos paūmėjimų, moterims ir mergaitėms pabraidžius jūroje – šlapimo takų infekcijų.
Dar viena pajūrio kurorto specifika – traumos. Į medikus kreipiasi poilsiautojai, patyrę traumas važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais.
„Taip pat pajūryje užlipę ant stiklų, vinių, prasidūrę. Pasitaiko lūžių, sumušimų, patempimų, galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų“, – sakė L.Ežerinskienė.
Medikė pastebėjo, kad sumažėjo apsinuodijimo maistu atveju. Anot jos, greičiausiai sąmoningesni tampa ir žmonės, labiau besirūpinantys savo mityba.
Skęstančiuosius – į Klaipėdą
Tie, kurie skęsta jūroje ir kuriems prireikia medikų pagalbos, dažniausiai greitosios pagalbos automobiliu iš karto vežami į Jūrininkų ligoninę Klaipėdoje.
„Pastaruoju metu labai gerai dirba mūsų gelbėjimo tarnyba, ir jei rimtesnis skendimas, šie žmonės pas mus neatvyksta. Pas mus vežami tik, pavyzdžiui, gurkštelėję daugiau vandens“, – sakė pašnekovė.
Jei įvyksta didesnė nelaimė ir žmogaus negalima iš karto pervežti į uostamiestį, vietos medikai, stabilizavę jo būklę, iš Klaipėdos kviečia reanimobilį.
„Mes nesame didelė ligoninė ir negalime tiek visko turėti, kiek turi didžiosios ligoninės“, – kalbėjo L.Ežerinskienė.
Skaudžiausios – jaunų žmonių mirtys
Nors L.Ežerinskienė, kuri yra ir gydytoja-reanimatologė, dirba jau daug metų, tačiau, kaip sako pati, iki šiol negalinti pamiršti skaudžių ir sukrėtusių įvykių.
„Ypač įstringa jaunų žmonių mirtys. Prisimenu atvejį, kai buvo atvežtas dvejų metukų vaikas, įkritęs į kūdrą. Iki plento mama bėgo su juo ant rankų, buvo iškviesta greitoji, bet juos paėmė pro šalį važiavusi kitos ligoninės greitoji.
Automobilyje buvusi gydytoja kardiologė visą kelią vaiką reanimavo. Vėliau jį perėmė reanimobilio medikai, bet po dviejų parų jis mirė. Buvo užsitęsusi reanimacija, išsivystė inkstų funkcijos nepakankamumas.
Prisimenu ir kitą pustrečių metukų vaiką, kuris išgėrė močiutės antidepresantus. Pas mus jis buvo atvežtas iš Šventosios, reanimavome, bet nepavyko išgelbėti“, – pasakojo medikė.
L.Ežerinskienė iki šiol negali pamiršti ir septyniolikmečio, kuris pirmą kartą buvo pavartojęs narkotikų. Jo gyvybės išsaugoti nepavyko.
„Taip pat gaisro metu, kai buvo padegtos namų durys, mirė 15 metų vaikinas ir jo dar jauna mama. Arba kai atvežė Vydmantų tvenkinyje nuskendusi jauną vaikiną. Galvojome, kad pavyks padėti, tačiau nepavyko. Visi šie dalykai įstringa į atmintį, lieka daug metų“, – kalbėjo L.Ežerinskienė.
