Nors Lietuva rodo gerus rezultatus vertinant gydymo veiksmingumą ir sparčiai artėja prie pakankamo ŽIV ištyrimo rodiklio, su rimta problema susiduriame skaičiuodami ŽIV infekuotus asmenis, gaunančius gydymo paslaugas.
Asmenys, kuriems užsikrėsti ŽIV kyla didžiausia rizika, patiria socialinę atskirtį, o nesant specialių integravimo į sveikatos priežiūrą paslaugų, negali patekti į gydymo įstaigą bei susiduria su sunkumais tęsti paskirtą infekcijos gydymą. Dėl to viruso plitimą stabdantys vaistai yra prieinami mažiau nei pusei ŽIV pacientų Lietuvoje.
„Pasaulyje siekiamas tikslas buvo iki šių metų pabaigos į sveikatos priežiūrą integruoti 90 proc. savo ŽIV diagnozę žinančių pacientų. Vakarų ir Vidurio Europos, taip pat Šiaurės Amerikos rezultatas – 92 proc. Viso pasaulio vidurkis – 67 proc. Estijai pavyko pasiekti 71 proc., nors užsikrėtusių asmenų ten yra tris kartus daugiau nei mūsų šalyje. O Lietuvos situacija – blogiausia visame regione.
Per pastaruosius porą metų mūsų šalies rodikliai keitėsi labai nedaug, dabar gydoma vos 43 proc. ŽIV turinčių mūsų pacientų. Akivaizdu, kad reikia imtis priemonių ir padėti ŽIV infekuotiems asmenims patekti į gydymo įstaigas bei išlikti gydyme. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių, tai tikrai aprėpiamas skaičius pacientų, kuriais galėtume pasirūpinti“, – teigia Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė.
Ši minėta koalicija „Galiu gyventi“ pradeda iniciatyvą „Kalbėkimės: kaip įveiksime ŽIV?“, kuria sieks atkreipti dėmesį į ŽIV suvaldymą ir skatins suvaldymui reikalingus sprendimus bei pokyčius gydymo įstaigose.
Dabar gydoma vos 43 proc. ŽIV turinčių mūsų pacientų. Akivaizdu, kad reikia imtis priemonių ir padėti ŽIV infekuotiems asmenims patekti į gydymo įstaigas bei išlikti gydyme.
„Bandysime į sprendimų priėmimą įtraukti daugiau partnerių ir ekspertų, vėl kviesti kalbėti apie šią skaudžią, bet primirštą temą ir paskatinti realius pokyčius. Turėtume susimąstyti žiūrėdami į gėdingus rodiklius ir nepasiektus tikslus.
Manau, kad jau pasiekėme tą ribą, kai nebegalime ir toliau trypčioti vietoje. Todėl raginame kalbėtis ir priimti būtinus sprendimus, kad ŽIV suvaldymo priemonės būtų įgyvendintos. Juk visi iš esmės turime tą patį tikslą, bet pasieksime jį tik bendradarbiaudami“, – sako J.Poškevičiūtė.
Dėl koronaviruso – galimybės išsitirti dėl ŽIV beveik nėra
Šiais metais naujai ŽIV infekuoti asmenys susidūrė su dar viena kliūtimi – paskelbus karantiną, pacientai beveik neturi galimybės išsitirti ir pradėti gydytis. Tačiau net ir iki pandemijos didžiausios rizikos grupės buvo tiriamos nepakankamai ir daugelis naujų ŽIV atvejų buvo diagnozuojami ligai jau įsisenėjus. Ir nors gydymas ŽIV užsikrėtusiems asmenims yra nemokamas, socialiai pažeidžiamiems pacientams kelias iki gydymo yra per ilgas ir sudėtingas. Taigi susiduriame su socialinių paslaugų, padedančių patekti į gydymo įstaigą, ir jų finansavimo trūkumu.
„Koronavirusas, kaip ir ŽIV, yra infekcinė liga. Žinoma, plintanti ne taip pat, tačiau, ne mažiau pavojinga. Bet šios pandemijos akivaizdoje visi pašoko ant kojų ir sprendimai buvo priimami iškart. O kodėl pamiršome stengtis suvaldyti ŽIV plitimą? Rizikos grupėse ŽIV protrūkių buvo jau ne vienas. Juk, priešingai nei COVID-19 atveju, priemones, kaip suvaldyti ŽIV, žinome puikiai.
Vis dėlto yra ir viena gera naujiena – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau rengia naują ŽIV suvaldymo veiksmų planą. Ir jis tai daro vadovaudamasis šiuolaikiškais planavimo principais ir pasitelkęs išorės ekspertus“, – su nauja viltimi kalba „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.
O kodėl pamiršome stengtis suvaldyti ŽIV plitimą? Rizikos grupėse ŽIV protrūkių buvo jau ne vienas. Juk, priešingai nei COVID-19 atveju, priemones, kaip suvaldyti ŽIV, žinome puikiai.
ŽIV profilaktikos ir kontrolės veiksmų planas, patvirtintas 2018 m., baigia galioti šiais metais. Nepasiekus ryškesnių pokyčių, nevyriausybinės organizacijos tikisi proveržio su nauju planu. Visos galimybės ir priemonės ligai suvaldyti yra, tereikia ryžto jas įgyvendinti ir priartėti bent prie pasaulio vidurkio. Naujasis planas turėtų galioti iki 2023 m.
